Sausio 23 dieną tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ profesorius Saulius Čaplinskas pasakojo, kad gripas – klastinga liga. Būtent dėl šios priežasties, anot profesoriaus, žmonės turėtų būti suprantama kalba informuoti apie šiuo metu siaučiančias gripo atmainas ir žinoti, kokia yra galimų skirtingų komplikacijų rizika.
Dauguma žmonių mano, kad šių metų gripo viruso atmainos – agresyvesnės, tačiau profesorius ramina ir tikina, kad tokių duomenų nėra.
Visgi, tokia nuostata galėjo kilti dėl to, kad beveik dvejus metus laiką praleidus griežtame karantine, vengiant artimo kontakto, gripą ir kitus sezoninius virusus nustelbė COVID-19.
„Atėjo tas momentas, kuris buvo prognozuotas, kad nuslūgus koronavirusui ir atlaisvėjus apribojimams, atsigriebs įprasti peršalimo sezono virusai, kurie niekur nedingo. Todėl ir turime tokį ypatinga gripo ir peršalimo ligų sezoną, dėl ko serga daugiau žmonių, yra didesnė pakilimo banga, vaikučiai serga didesne apimtimi ir yra perpildytos ligoninės“, – tą kartą kalbėjo prof. S. Čaplinskas.
Gripas – staigi liga
Paprašius profesoriaus pasidalinti, ar įmanoma atskirti mirtinai pavojingą gripą nuo kitų peršalimo užkrečiamų ligų, profesorius paaiškino, kad yra keli esminiai skirtumai, galintys padėti suprasti, kuo serga suaugęs žmogus arba vaikas:
„Gripas prasideda staiga. Jeigu šiandien buvote vakarėlyje, o rytoj susirgote, tikėtina, kad bus gripas, o ne peršalimas arba covidas. Teoriškai gripas prasideda su aukšta temperatūra, tačiau tikrai ne visada.
Reikia stebėti pacientą ir joks medikas, neįvertinęs epidemiologinės anamnezės, kuo tiksliai žmogus serga. Itin svarbu, kad miestuose būtų pakankami laboratoriniai pajėgumai, kurie galėtų testuoti žmones ir atskirtų, kas kuo serga.“
Anot profesoriaus, svarbiausia yra žinoti – kokia viruso atmaina cirkuliuoja visuomenėje. Taip bus aišku, kokia yra galima komplikacijų rizika ir kokie organai gali būti pažeisti. Esant skirtingai atmainai, skiriasi net ir inkubacinis ligos periodas:
„Žmonėms reikėtų suprantama kalba pasakyti apie siaučiančias viruso atmainas ir padėti išvengti jų skirtingų komplikacijų, kurios gali būti labai įvairios ir netikėtos. Iš tiesų, sunku net ir pasakyti, kaip konkrečiam asmeniui liga gali baigtis.“
Pirmieji ligos požymiai
Pajutus pirmuosius ligos simptomus, kurie gali būti net ir menkiausi, reikėtų pradėti stebėti save, likti namuose, vartoti kuo daugiau skysčių.
„Jei matome, kad 2-3 parą simptomai neslūgsta, stiprėja ir dar labiau pakyla aukšta temperatūra, ypatingai vaikams, reikėtų dar greičiau reaguoti ir ieškoti galimybių, kaip susisiekti su gydytoju. Negalima galvoti, kad pacientas simuliuoja“, – įspėja profesorius.
Vis dėlto, anot prof. S. Čaplinsko, numoti ranka nereikėtų ypatingai tais atvejais, kai pasireiškia ligai nebūdingi simptomai ar pasveikus, gripas ir vėl atsinaujina. Tokios būklės – ypač pavojingos:
„Nereikėtų ir apsigauti. Gali pasirodyti, kad būklė lyg ir pagerėjo, tačiau ėmė ir staiga komplikavosi. Dažnai tėveliai apsigauna tais atvejais, kai vaikas vemia, viduriuoja, pasireiškia apsinuodijimo simptomai. Deja, tai taip pat gali būti respiracinės ligos išraiška.“
Medicinos mokslų daktaras taip pat priminė, kad pajutus gripo simptomus, vykti pas gydytoją ar bendrauti su kitais asmenimis reikėtų tik dėvint kaukę.
Šių profilaktinių priemonių dėvėjimas taip pat gali būti naudingas ir norint apsisaugoti nuo ligos, pavyzdžiui, užsidėti kaukę įėjus į daugiabučio liftą, būnant aplinkoje, kurioje lankosi daugybė žmonių.
Visgi, viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo gripo – vakcina. Ji gali padėti apsisaugoti ne tik nuo ligos užsikrėtimo, tačiau ir galimų komplikacijų.
Sunki ligos eiga ir viruso komplikacija gali tiesiogiai pažeisti kitus organus, suaktyvinti uždegiminius procesus, kurie taip pat gali pažadinti organizme „miegančius“ kitus virusus, suaktyvinti autoimuninius ar net vėžinius procesus. Paskutinė ir pati sunkiausia gripo komplikacija – mirtis.
„Kai sutirštėja kraujas, atsiranda tromboembolijų rizika. Susiformavę krešuliai, priklausomai nuo kiekvieno asmens situacijos, nukeliavę į skirtingas vietas gali sukelti infarktą, insultą ir panašiai. Gripo komplikacijos gali būti labai įvairios ir smogti pati netikėčiausiu metu, pačioje netikėčiausioje vietoje net ir tada, kai manome, kad pasveikome“, – pabrėžia profesorius.
Skaudi netektis
Primename, kad Sūdavos pagrindinėje mokykloje vasario 20-ąją mirė aštuntos klasės mokinė.
Kaip buvo skelbiama oficialiame mokyklos „Facebook“ puslapyje, netektis prislėgė ir nuliūdino visą mokyklos bendruomenę – mokinius, jų tėvus, mokytojus.
Mokyklos direktorė viešame įraše taip pat kreipėsi į mokyklos bendruomenę su priminimu, kur ir kokiu būdu galima gauti nemokamos psichologinės pagalbos.
„Primename, kad mokyklos svetainėje rasite informaciją apie nemokamus psichologinės pagalbos telefonus ir kitas artimiausias paramos tarnybas į kurias galima kreiptis dėl kilusių išgyvenimų.
Tikime, kad visi kartu palaipsniui pergyvensime šią skaudžią netektį, o gyvenimas mokykloje vėl tekės įprasta vaga.“
Kaip vėliau paaiškėjo, mergaitė mirė ligoninėje, o jos artimieji kaltina medikus dėl pareigų neatlikimo. Antradienį pranešta, kad tyrimas vykdomas dėl galimo „Vilkaviškio ligoninės“ medikų tarnybinių pareigų neatlikimo.
Vilkaviškio rajono policija tv3.lt pranešė, kad mergaitė mirė ligoninėje ir šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip skelbiama, vasario 27-ąją, Vilkaviškio rajono policijos komisariatas gavo moters pareiškimą dėl galimo Vilkaviškio ligoninės medikų tarnybinių pareigų neatlikimo.
Teigiama, kad šios ligoninės Vaikų skyriuje gydomai nepilnametei (g. 2008 m.) pablogėjo būklė ir ji buvo pervežta į LSMU Kauno klinikas, kuriose 2023-02-20 ji mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 229 str.
„Buvo gautas moters pranešimas ir prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl medikų galimai neatliktų pareigų“, – tv3.lt teigė policija.
Vilkaviškio rajono policija minėjo, kad pranešimą parašė mirusios mergaitės artimas žmogus.
„Artimas giminystės ryšys“, – sakė policijos atstovas.
