Nuo šiandien būdavo pradedamas orų stebėjimas. Anksti atsikėlę lietuviai skubėdavo prie langų ir žiūrėdavo, koks už lango oras.
Atkreipdamas dėmesį į šiandienos orus, L. Klimka papasakojo, kokios kitų metų sausio pradžios galima tikėtis.
„Šiandien mes tik pradedame stebėjimus. Pagal šiandienos prognozes, sausio pirmoji pusė bus be kritulių, nes galima matyti, kad nesninga, nelyja, ūkanota. Taip pat galima spręsti, kad pirmoji sausio pusė bus šilta“, – gamtos paslaptis atskleidė etnologas.
Galima nuspėti, kokie orai laukia
Etnologas pokalbio metu pabrėžė, kad šv. Liucijos diena išties išskirtinė. Nuo jos prasideda ypatingas Kalėdų laukimo metas, iki jos belieka dvylika dienų. Dėl to kiekviena diena nuo šv. Liucijos dienos įkūnydavo skirtingą kitų metų mėnesį.
„Kiekviena diena nuo šv. Liucijos dienos yra pranašiška būsimų metų tam tikram mėnesiui. Būdavo prognozuojama iš eilės: 13 diena atskleisdavo, koks bus kitų metų sausis, 14 diena prognozuodavo, koks bus kitų metų vasaris, pagal 15 dieną pranašaudavo, koks bus kitų metų kovas... Taip būdavo spėjami tolimesnių metų orai“, – paaiškino L. Klimka.
Reikšminga pirmoji ir antroji dienos pusė
Pašnekovas pridėjo, kad patys akyliausieji gebėdavo nuspėti netgi pirmosios ir antrosios būsimojo mėnesio pusės orus. Tuomet reikdavo dienos orus suskirstyti į dvi dalis.
„Pirmosios ir antrosios dienos pusės stebėjimai įkūnydavo mėnesio pradžią ir pabaigą. Žiūrėdavo ar šalta, ar vėjas pučia, ar yra kritulių. Jeigu taip, tai laukianti mėnesio pusė bus lietingesnė. O jeigu kritulių nebūdavo, tai laukdavo sausesnė mėnesio pusė“, – pamokė etnologas.
Atlikdavo burtus orams nuspėti
Kartais per šv. Liucijos dieną taip pat būdavo užsiimama burtais sekančių metų orams sužinoti. Etnologas papasakojo, kaip šie burtai atrodydavo.
„Prie slenksčio pripildavo dvylika žiupsnelių druskos. Pirmasis paberta žiupsnelis reikšdavo kitų metų sausį, antrasis – vasarį ir t.t.. Paskui, po poros valandų, grįždavo pažiūrėti į tuos druskos žiupsnelis ir pagal tai, kuris būdavo labiausiai sudrėkęs, parodydavo, kuris iš ateinančių metų mėnesių bus lietingiausias“, – pridūrė L. Klimka.
Paaiškėjo likusios žiemos dalies orai
Taip pat L. Klimka atskleidė, kad pagal artimiausių dienų prognozes galima manyti, kad likusi dalis žiemos bus permaininga. Etnologo manymu, prie to prisideda pasaulyje svarbūs gamtos ir geopolitiniai pokyčiai.
„Atrodo, kad likusi žiemos dalis bus kontrastinga. Bus šaltų dienų, o po jų vyks atlyžiai. Matyt, ir žmogaus veikla prisideda prie kontrastų. Atšilimas veikia, o dar neįvertiname karo pasekmių, nes jos turbūt irgi veikia. Turiu omenyje ypač masišką raketų naudojimą“, – kalbėjo etnologas.
Apie žiemos orus anksčiau taip pat tv3.lt portalo skaitytojams pasakojo gamtos ženklų žinovė Kristina. Kaip ir etnologas L. Klimka, ji yra pasakojusi, kad laukia staigūs orų atšilimai ir atšalimai. Anot jos, žmonėms susitaikyti su tuo nebus lengva, nes tokių staigių vėjo gūsių ir pūgų buvome nematę jau daugelį metų.
„Žmonės turi suprasti, kad gyvename Lietuvoje ir išgyvename tokias permainingas orų sąlygas“, – pasakojo moteris.
Pasak Kristinos, šalį žiemos metu aplankys šalti orai, nes vėjas staigiai nudraskė medžių lapus. Anksčiau Kristina minėjo, kad rudenį lapai ant medžių greitai pagelto, kas gali reikšti staigius orų pokyčius.
Nieko konkretaus.
