Valstybinė ligonių kasa (VLK) nepagrįstai pasirašo ortopedinių gaminių gamybos ir aptarnavimo sutartis su bendrovėmis, nesugebančiomis to atlikti. Tad mokesčių mokėtojų pinigai yra švaistomi vietoje ortopedinių gaminių žmonėms su negalia dalijant paprastą avalynę arba visai nereikalingus gaminius. Kad tai paprasčiausias sukčiavimas, pripažįstama ir VLK, tačiau situacijos neskuba keisti.
Žvalgosi į užsienį
Pastaruoju metu pacientai skundžiasi, kad sunku užsisakyti ortopedinę avalynę – eilėje tenka laukti net pusmetį. Nors VLK neseniai pareiškė, kad šimtu procentų kompensuoja tokios avalynės kainą, tačiau nutylėjo, kad žmogus su negalia gali tikėtis kompensacijos tik vienai porai batų per metus. Su viena pora juk ištisus metus nepavaikščiosi, reikalinga ir žieminė, ir sezoninė avalynė. Būna, kai pacientams nepavyksta gauti ir tos vienos poros – dėl susidariusių eilių labiausiai kenčia tie, kurie dėl deformacijų sudėtingumo be ortopedinės avalynės iš viso negali vaikščioti.
Lietuvoje ortopedinę avalynę pacientams gamina bendrovės „Ortopedijos technika“, „Ortopedijos klinika“, „Pirmas žingsnis“, „Ortobatas“, „Vilties žiedas“, „Ortho baltic“. Paradoksas – bendrovės „Ortopedijos projektai“ bei „Nacionalinis ortopedijos centras“ ortopedinės avalynės negamina, o yra tarpininkės... parduodant paprastą, standartinę avalynę.
Didžiausia ir seniausiai ortopedinę avalynę gaminanti AB „Ortopedijos technika“ turi galimybę pagaminti apie 1000 porų avalynės per mėnesį, tačiau Lietuvos rinkai pateikia apie 250–300 porų. Bendrovės atstovai neslepia, kad dėl neskaidrios VLK veiklos jų planuose audžiama mintis didinti eksportą ir iki minimumo sumažinti gamybą Lietuvos rinkai. Visa bendrovės „Ortho baltic“ pagaminta produkcija keliauja į užsienį.
Gamyba nuostolinga
„Problema ta, kad pagal galiojančią kompensavimo tvarką kompensuojama ne visa bazinė gaminio kaina, o taikomas „plaukiojančio“ balo principas. Pernai kompensavimo balas buvo 0,5. Vadinasi, kompensuojama tik pusė bazinės kainos, todėl, gaminant individualią ortopedinę avalynę, išlaidos gamintojams dažniausiai nepadengiamos“, – VL pasakojo „Ortopedijos technikos“ direktorė Rūta Vilemienė. Jos teigimu, pernai ortopedinei avalynei kompensuoti VLK skyrė 4,5 mln. Lt, tokia pati suma (1,3 mln. Eur) skirta ir šiems metams.
Kas yra kompensavimo balas ir ką reiškia skaičius 0,5? R.Vilemienės teigimu, per metus pacientams pagaminama ir parduodama ortopedinės avalynės maždaug už 9 milijonus litų. VLK avalynei kompensuoti lėšų turi perpus mažiau, todėl ir taikomas kompensavimo balas. Kai jis nustatomas 0,5, reiškia, kad įmonei bus kompensuojama tik pusė gaminio bazinės kainos. Kitaip sakant, VLK kompensuos tik vieno bato gamybą. Tuo tarpu užsienio klientai moka tiek, kiek ir kainuoja pagaminti ortopedinę avalynę.
Nors VLK teigia, kad kompensuoja 100 procentų avalynės kainos, tai ne kas kita kaip melas. Užsisakydamas avalynę, klientas gamintojams pats gali sumokėti visą bazinę kainą, tikėdamasis, kad avalynė bus greičiau pagaminta, o vėliau galės paprašyti kompensacijos. Tačiau VLK tokiam pacientui, kaip ir bendrovei, taikys 0,5 kompensavimo balą.
Beje, dėl kompensavimo už ortopedinius gaminius VLK yra iki ausų įklimpusi į skolas. Vien AB „Ortopedijos technika“ VLK skolinga 10,5 milijono litų, „Ortho Baltic“ – apie milijoną litų. „Esame sudarę taikos sutartį, VLK prisižadėjo skolą sumokėti per ketverius metus“, – R.Vilemienė patvirtino, kad dėl skolos, kuri susidarė per trejus metus, grąžinimo teko kreiptis net į teismą.
Įmonės direktorė sako esanti tikra, kad jei būtų pakeista esama ortopedinės avalynės skyrimo tvarka, nebūtų jokių skolų ir būtų sumokama visa avalynės kaina. Šiandieninė tvarka sudaro galimybę piktnaudžiauti ortopedinę avalynę teikiančioms bendrovėms ir dažnai neužtikrina, kad avalynė būtų skiriama tik pacientams, kuriems jos tikrai reikia.
Sukčiavimo schema
Įvertinus vidutinę ortopedinės avalynės gamybos trukmę, vienas gamintojas per mėnesį gali pagaminti apie 30 porų ortopedinės avalynės. VL duomenimis, praėjusiųjų metų gruodį bendrovė „Ortopedijos technika“ pagamino 306 poras, „Ortopedijos klinika“ – 53, „Pirmas žingsnis“ – 139, „Ortobatas“ – 22, „Vilties žiedas“ – 14, „Ortho baltic“ – porą ortopedinių batų. Tuo tarpu „Ortopedijos projektai“ – 199, „Nacionalinis ortopedijos centras“ – 207 poras. Kokiu būdu pastarosios dvi bendrovės batų pagamino beveik tiek, kiek visos kitos bendrovės?
Atsakymas paprastas: VLK pasirašo sutartis dėl kompensavimo su įmonėmis, kurios neturi darbuotojų ir gamybos bazės gaminti ortopedinę avalynę, deklaruodamos, kad avalynę pagal sutartis gamina trečiosios šalys. „Ortopedijos projektai“ bei „Nacionalinis ortopedijos centras“ ir yra tokios „trečiosios šalys“. „Pirmas žingsnis“ pasielgė šiek tiek gudriau – bendrovė deklaravo turinti ortopedinius batus gaminantį techniką. Tačiau neįtikėtina, kad jis per praėjusiųjų metų gruodį galėjo pagaminti net 136 poras batų.
Apsimetęs galimu klientu, VL žurnalistas paskambino į „Pirmą žingsnį“ ir pasiteiravo, kokios galimybės užsisakyti individualią ortopedinę avalynę. Registratūroje buvo atsakyta, kad tokių užsakymų nepriima. Natūralu – jie tokios avalynės negali pagaminti.
„Avalynės negaminančios bendrovės ją paprasčiausiai perka. Dažniausiai – Kauno avalynės fabrike „Lituanica“, kuris gamina paprastus batus. Tuo tarpu gaminys pacientams atiduodamas kaip ortopedinė avalynė. Tarpininkas nori šiek tiek uždirbti, žinodamas, kad ligonių kasa kompensuoja tik pusę bazinės kainos, jis serijinės avalynės pradinę kainą turi padidinti daugiau negu du kartus“, – pasakojo vienos bendrovės savininkas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.
„Ortopedinių batų pora, priklausomai nuo sudėtingumo, kainuoja nuo 400 iki 1000 litų. Tiesioginės gamybos sąnaudos – nuo 300 iki 600 litų. Taigi pardavus porą batų už tūkstantį litų, VLK sumokės tik pusę sumos. Kitaip sakant, verslas patiria 100 litų nuostolį. Bet jei avalynės negamini, o nusiperki standartinę porą iš „Lituanicos“ už 90 litų, parduodi už 400 arba 1000 litų, įvertinus koeficientą, nuo poros lieka 110–410 litų. Aukso kasyklos!“ – VL teigė tas pats nenorintis būti paviešintas pašnekovas. Taigi sąžiningiems ortopedinės avalynės gamintojams – nuostolis, jos negaminantiesiems – didžiulis pelnas.
Žino, bet taisyti neskuba
Ortopedinę avalynę gaminančių bendrovių savininkai jau seniai mina VLK slenkstį reikalaudami, kad būtų uždrausta prekiauti serijiniu būdu pagaminta „ortopedine“ avalyne, nebūtų sudaromos sutartys su ortopedinės avalynės negaminančiomis bendrovėmis. Tai padarius specialiosios avalynės gamyba nebūtų nuostolinga. Tačiau pagalbos šauksmas – tarsi tyruose.
Ar ši situacija nepanaši į sukčiavimą arba korupciją? „Na, panašumų gal ir yra, – VL sakė VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas ir puolė aiškinti, kad ne vienus metus besitęsiančią situaciją bandoma taisyti. – Metų pradžioje sudaryta darbo grupė, kuri iki kovo pradžios turi pateikti siūlymų, kaip ir kokius teisės aktus reikėtų pataisyti.“
Paklaustas, ar tikimasi didelio pasiūlymų kalno, jei tiek laiko reikia galvoti, valdininkas tikino, kad įsakymuose reikėtų pakeisti „gal sakinį, gal du“. „Na, mes paruošime naujo ministrės įsakymo projektą. Tačiau neaišku, kada ir kokio pavidalo jis pasieks ministrę. Juk greičiausiai kiekvienas Sveikatos apsaugos ministerijos skyrius pateiks savas pastabas – vieniems projektas tiks, kiti bus kategoriškai prieš“, – jau iš anksto galimas permainas prognozavo G.Baranauskas. Paklausus, ar sąvoka „kategoriškai prieš“ taip pat nereikštų galimų korupcijos apraiškų sveikatos apsaugos sistemoje, valdininkas teigė negalintis į šį klausimą atsakyti.
