„Kai 2017-aisiais laimėjau disko metimo pasaulio čempionatą, susimąsčiau, ką norėčiau daryti su uždirbtais pinigais. Gali greitai iššvaistyti naujiems automobiliams, namams, bet norėjosi protingai investuoti. Kadangi dėl savo sėkmingos sportinės karjeros didžiąja dalimi esu dėkingas savo žmonai Dovilei, nutariau ir šįkart pasitarti. Galiausiai pasakiau: „Brangioji, ką sugalvosi – tą ir padarysim“. Taip į mūsų gyvenimą atėjo braškės“, – apie savo sprendimą pradėti ūkininkauti šypsodamasis pasakoja lengvaatletis, prieš šešerius metus prosenelių žemėje Kauno rajone įkūręs Gudžių šeimos ūkį.
Dvejus metus dirbo „į minusą“
Žmonos pasiūlymą braškėmis užsodinti vieną hektarą Andrius priėmė entuziastingai, visgi nusprendė uogų lauką praplėsti iki trijų: „Jei jau darom, tai darom rimtai.“
Profesionalus sportininkas pripažino, jog pradžioje buvo baugu, mat nieko nežinojęs nei apie braškes, nei apie ūkininkavimą, tačiau pasitaręs su konsultantais pasodino ne tik braškes, bet ir beveik pusė hektaro žemuogių bei sausmedžių.
Neslepia, buvo visko – pirmuosius dvejus metus dirbo „į minusą“, mokėsi iš klaidų, įgijo vis daugiau žinių, kaip įveikti sunkumus, kaip optimizuoti darbus, kaip išsikovoti vietą rinkoje. Ir tik trečiaisiais ūkininkavimo metais lengviau atsikvėpė – įdėtas triūsas pagaliau ėmė nešti vaisių.
„Sportas mane užgrūdino ir išmokė kantrybės. Tik po dešimt sunkių treniruočių metų pagaliau į mano gyvenimą atėjo pirmieji rimti pasiekimai. Tai padeda ir ūkyje – žinau, kad nieko nebūna greitai“, – kalbėjo A. Gudžius.
Iššūkiai – kiekviename žingsnyje
Gudžių šeimos ūkyje auginamos įvairių veislių braškės, kurios išsiskiria ne tik savo skoniu, bet ir ankstyvumu bei derlingumu. Iš desertinių veislių labiausiai, anot ūkininko, mėgstamos „Fleir“ braškės, kurios yra tokios saldžios, jog neretai pirkėjai jo juokaudami klausia, ar jos paslapčia nėra laistomos saldintu vandeniu. Noriai perkamos ir „Allegro“, „Malvina“, „Kristina“, „Sensation“ ir kitos braškių veislės.
Dalis jų auginama atvirame lauke, dalis – šiltnamyje. „Kasmet išbandome vis naujas veisles, tačiau koks bus derlius, priklauso nuo klimatinių sąlygų. Pavyzdžiui, šie metai buvo šiek tiek ekstremalesni: pavasarį truputį paskandino laukus, vasarą per daug išdžiovino ir kt. Buvo metų, kai į braškes įnyko kenkėjas tripsas, kuris pažeidė visus braškių žiedkočius – uogos tapo it guminės. Derlius priklauso ir nuo to, kokia bus žiema. Ne mažiau svarbu, ką šalia augina kaimynai ir kaip susitvarko su savo lauko kenkėjais – jei sėkmingai, tuomet ir pas mus mažiau jų atkeliauja“, – apie ūkininkavimo iššūkius pasakojo A. Gudžius.
Gerokai mažiau ploto užima žemuogės, kurių priežiūra yra panaši į braškių, tačiau, kaip ūkininkas juokauja, „yra viena problemytė – apie jas reikia ilgiau šokinėti“, mat jų derlius gali tęstis net iki pirmųjų šalnų.
Šiek tiek mažiau mūsų šalyje žinomos sausmedžių uogos pastaraisiais metais, pasak pašnekovo, vis labiau populiarėja. Jų ūkyje pasodinta net 10 veislių, kurios skiriasi tiek savo skoninėmis savybėmis, tiek išvaizda bei forma.
Visos uogos – aukščiausios kokybės
Visa Gudžių šeimos ūkyje užauginta produkcija turi Nacionalinės maisto kokybės produktų (NKP) ženklą „Kokybė“ ir yra sertifikuota VšĮ „Ekoagros“. Sertifikatas ir atitinkami ženklai ant produkto pakuotės – tai garantija pirkėjui, kad gamintojas tikrai laikosi nustatytų reikalavimų, garantuojančių šio produkto išskirtinumą ir kokybę.
„Šis ženklas rodo, kad produktas atitinka aukštesnius kokybės standartus ir yra patikimas bei saugus vartoti. Nacionalinės kokybės ženklas paprastai reiškia, kad produktas buvo griežtai tikrinamas ir atitinka taisyklėse keliamus reikalavimus. Be to, rinkdamiesi produktus su šiuo ženklu vartotojai remia vietos ūkininkus ir perdirbimo įmones. Tai padeda stiprinti vietos regionus ir Lietuvos ekonomiką. Visi šie veiksniai kartu padeda sukurti teigiamą vartotojo patirtį ir suteikia jam pasitikėjimo jausmą, kad jis renkasi aukštos kokybės, saugius ir sąžiningai pagamintus produktus“, – teigė „Ekoagros“ IV sertifikavimo skyriaus vadovas Linas Merkevičius.
Gudžių šeimos ūkio braškės, žemuogės ir sausmedžių uogos išsiskiria natūralumu, savo maistinėmis savybėmis bei gamtos tausojimo aspektais. Jiems yra nustatyti tam tikri tręšimo, augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimai. Pavyzdžiui, laikotarpis nuo paskutinio vaismedžių purškimo iki derliaus skynimo privalo būti pusantro karto ilgesnis.
„Laikomės visų standartų ir įsipareigojimų. Žinoma, natūraliai padidėja kaštai, tačiau turime aukščiausią produkcijos kokybę. Niekada nebūna pigiai, gerai ir greitai. Jeigu nori tikrai išskirtinio produkto, teks šiek tiek plačiau atverti piniginę“, – sakė A. Gudžius.
Dalis Gudžiaus šeimos ūkio produkcijos parduodama įvairiose prekybvietėse visoje Lietuvoje, taip pat suteikiama galimybė ir pačiam atvykti tiesiai į ūkį pasiskinti norimų uogų. Tačiau didžiausias asortimentas siūlomas Kaune vykstančiuose mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose, kuriuos organizuoja žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Čia patys ūkininkai ištisus metus prekiauja tiesiai iš savo ūkių atvežtomis įvairiomis šviežiomis daržovėmis, vaisiais, pieno produktais, mėsa, medumi ir kitais produktais. Visą žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ organizuojamų mobilių turgelių sąrašą galima rasti interneto tinklalapyje www.mobilusturgelis.lt.
Kooperatyvo vadovas Mindaugas Maciulevičius pabrėžia, kad įvairiais ūkininkų užaugintais ir pagamintais maisto produktais prekiaujama ir didžiausiose „Maxima“ parduotuvėse, produkciją galima atskirti iš specialių ženklų: „Linkėjimai iš kaimo“ logotipo ir kooperatyvo simbolio – obuoliuko, apjausto trispalve.
„Čia galima apsipirkti ne tik kai kuriomis savaitės dienomis ir rytais, kaip mobiliuosiuose turgeliuose, bet kiekvienam patogiu laiku nuo ryto iki vakaro. Ūkininkų produkcija prekiaujama kooperatinių ūkininkų parduotuvėlėje „Kraitė“. Norime, kad prekybos vietų tinklas, kur prekiaujama vietos ūkininkų maisto produktais būtų kuo platesnes, o ūkininkai turėtų galimybę savo produkciją sėkmingai realizuoti“, – kalbėjo M. Maciulevčius.
