Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Vilniaus universitetas kartu su partneriais iš Baltarusijos sukūrė programą, padėsiančią diagnozuoti odos ir plaučių vėžį informacinių technologijų pagalba.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, nuo šios ligos kasmet miršta apie 8 tūkst. žmonių. 17 procentų šių mirčių – nuo plaučių vėžio, nes jis dažnai nustatomas per vėlai. Mat ankstyvieji plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai, sunkiai atpažįstami ir neretai priskiriami kitai ligai.
Tad Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos specialistai kartu su Nacionaliniu vėžio centru ir partneriais iš Baltarusijos gydymo įstaigų, gavę milijono eurų paramą, sukūrė informacinę sistemą vėžio ligoms diagnozuoti.
„Lietuva parengė programą padėti tikslinti vėžio diagnostikai, o baltarusiai kūrė analogišką sprendimą odos vėžio diagnostikai“, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto Skaičiavimo centro direktoriaus pavaduotojas Arūnas Stašionis.
Specialistai surinko ir į sistemą įvedė po 200 konkrečių atvejų, iliustruojančių plaučių ir odos vėžio pasireiškimus.
Pasak mokslininkų, sistema šeimos gydytojams padės atrinkti pacientus, kuriems reikalingi tyrimai, o juos gavę gydytojai specialistai galės palyginti vieno paciento ligos požymius su jau esančiais pavyzdžiais duomenų bazėje.
„Ir kartais neatlikus tam tikrų tyrimų, pacientas gydomas labai ilgai nuo pneumonijos, ta pneumonija ilgai nepraeina ir dar labiau uždelsiama nustatyti vėžio diagnozę laiku“, – tikina Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė Rūta Brėdienė.
Šiuo metu sistema plaučių ir odos ligoms nustatyti dar yra bandoma. Ja naudotis gydytojai galės po keleto mėnesių.
