„Į šią vietą visada gera ateiti, sakurų parkas labai greitai tapo traukos vieta sostinėje“, – naujienų portalui tv3.lt sako Čiunės Sugiharos sakurų parko įkūrėjas, verslo konsultantas ir Japonijoje studijavusių Alumni asociacijos prezidentas Rimantas Vaitkus (65).
2001 metais būtent jis čia pasodino pirmąjį sakurų medelį.
Sakuras uostė per kaukes
Japoniškos vyšnios upės pakrantėje žydi vos savaitę arba dešimt dienų, todėl, turbūt, neįmanoma rasti laiko užsukti ten tada, kai nėra žmonių. Čia nuolat šurmuliuoja jaunimas, senjorai bei šeimos su vaikais, kurie nori įsiamžinti prie žydinčių medelių. R.Vaitkaus teigimu, šio parko įkūrimo tikslas būtent toks ir buvo – sukurti vietą, alsuojančią Japonijos dvasia, kuri taptų traukos centru.
„Pagaliau po pandemijos metų parkas vėl bus atviras lankytojams, žmonės galės ne tik ateiti, bet ir sudalyvauti renginyje, skirtame paminėti žydinčių sakurų periodą. Jį šiemet organizuoja Japonijos ambasada.
Džiugu, kad po pastarųjų užsidarymo metų vėl galima džiaugtis gamta be apribojimų.
Gerai prisimenu, kaip per pandemiją parkas buvo užtvertas, o žmonės sakuras uostė per kaukes. Grožis nepavaldus pandemijai“, – juokiasi pašnekovas.
Lietuvius palygino su japonais
Pirmosios sakuros Vilniuje pasodintos 2001 metais, dabar medžiams kiek daugiau nei 20 metų. Tai, pasak R.Vaitkaus, vyšnioms yra labai mažai. „Tai šimtamečiai augalai, kuriais Lietuvoje, jei stipriai šalnos nekąs, bus galima džiaugtis kelis šimtus metų.
Japonijoje sakurų žydėjimo laikas yra ypatingas. Ten žmonės eina nuo kalvos prie kalvos, iš vieno parko į kitą, kad iš arti pamatytų skirtingas sakurų rūšis. Net yra žmonių, kurie keliauja per Japoniją pagal tai, kaip žydi sakuros, planuoja maršrutus, apsistoja ten, kur tuo metu vyksta žydėjimas.
Galiu drąsiai pasakyti, kad lietuviai, lyginant su japonais, yra gerokai santūresni. Japonai prie sakurų organizuoja suneštinius vakarėlius, vaišes, ten groja liaudiška muzika. Žinoma, ten ir sodai didesni, kai kurie tęsiasi ištisus kilometrus. Japonai labai džiaugiasi sakuromis.“
Gyveno Japonijoje
Paklaustas, iš kur R.Vaitkus tiek žino apie japonų įpročius, jis paaiškina ten gyvenęs su šeima ne vienerius metus.
„Buvo periodas, kai ten kartu su šeima gyvenome net šešerius metus, o vėliau vėl kelis kartus ten lankėmės. Tai šalis, kuri yra mieliausia mano širdžiai. Tai itin draugiškų, mandagių žmonių šalis, kurios kultūra mane labai žavi. Ten labai gražu, labai skanus maistas.
Šešerius metus pagyvenę Japonijoje ir grįžę į Lietuvą, parvežėme čia dalelę tos šalies. 1995 metais su šeima atidarėme pirmąjį japonišką restoraną Lietuvoje, kuris gyvavo dešimtmetį.
Nuo Japonijos nenutolsta ir mano suaugę vaikai – sūnus ir dukra Vilniuje atidarė japonišką restoraną, kuris yra tapęs verslo vakarienių vieta su tradiciniais japonų patiekalais.
Man labai pasisekė, kad prieš pat pandemiją galėjau vėl nuvykti į Japoniją. Kai su žmona Alina gavome pasiūlymą iš draugų, dar kiek svarstėme, tačiau dabar esame laimingi, kad tada išvykome, nes netrukus prasidėjo pirmieji ribojimai ir griežtas karantinas.“
Aplankė daugiau nei 50 šalių
Pašnekovas teigia, kad nors pandemija ir sustabdė keliones, vis tik tai išliko vienu didžiausiu jo pomėgių. „Tiek darbo, tiek asmeniniais reikalais esu aplankęs daugiau nei 50 pasaulio šalių, dauguma jų – Europoje. Mėgstame keliauti tiek aktyviai, tiek renkamės pažintines keliones.
Patinka ilsėtis ir Lietuvoje – mane, kaip klaipėdietį, visada traukia pajūris, taip pat ir šalies gamta Aukštaitijoje ir Dzūkijoje.“
