Atsako Respublikinės universitetinės ligoninės II Chirurgijos skyriaus vedėjas Edmundas Vladas Gaidamonis.
Užleisti nevalia
Ilga ir plona kirmėlinė atauga ,,gyvena“ dešinio klubo srityje, ji priklauso storajai žarnai. Ūmus kirmėlinės ataugos uždegimas dar vadinamas ūmiu apendicitu. Tai – dažniausia pilvo ertmės organų liga. Ja susirgę, neišvengsite chirurgo pagalbos. Apendicitui trūkus, ir dabar miršta maždaug 2–4 proc. ligonių. Tiesa, per pastaruosius penkiasdešimt metų mirtingumas nuo ūmaus apendicito labai sumažėjo: jei į gydytojus kreiptis suskumbama, kol apendicitas dar netrūkęs, mirties tikimybė labai maža.
Kirmėlinės ataugos uždegimas gali prasidėti dėl kelių priežasčių. Pirma, jos raumeninis sienelės sluoksnis yra plonas, gali greitai plyšti, o joje nuolat knibžda mikrobai. Antra, ataugos pasaitėlio krašte esanti kraujagyslė išsišakoja į šakeles, neturinčias jokių tarpusavio jungčių, todėl, kuriai nors šakelei užsikimšus, tam tikra kirmėlinės ataugos dalis negauna ,,maisto“ ir ima sirgti.
Prasidėjus uždegimui, kirmėlinės ataugos sienelė pabrinksta, todėl ji šiek tiek sustorėja, kartais atsiranda kraujo išsiliejimų, opų. Sunkesniu atveju, susiaurėjus spindžiui, kirmėlinė atauga padidėja, jos sienelės įsitempia, išorinė dalis pasidengia apnašomis, gali atsirasti pūlinukų. Spindyje taip pat ima kauptis pūliai. Uždegimui toliau vystantis, sutrinka ataugos mityba ir organas greitai pradeda „mirti“. O kai trapią ataugos sienelę apima gangrena, ji prakiūra. Uždegimas kirmėlinės ataugos sienelėje plinta greitai, todėl prasideda ir pilvaplėvės uždegimas.
Prasideda skausmu
Dėl ūmaus apendicito pirmiausia ima skaudėti „po duobute“, bet gali skaudėti ir visą pilvą, o po kelių valandų – tik prie dešiniojo klubo. Tai – pagrindinis ūmaus apendicito požymis. Susirgusįjį dažnai pykina, jis vemia. Skausmas stiprėja einat, lipant laiptais, o dar labiau – šokinėjant, kosint, čiaudint. Apendicitui trūkus, ligonio savijauta ima sparčiai blogėti, temperatūra pakyla iki 38–39 laipsnių, sustiprėja pilvo skausmai, kartais sumažėja kraujospūdis, pagreitėja pulsas, sumažėja skysčių organizme ir prasideda sepsis – viso organizmo užkrėtimas.
Ligoniams, kuriems operuojamas trūkęs apendicitas, po operacijos skiriama antibiotikų. Paprastai jie vartojami 3–5 paras, o prasidėjus komplikacijoms – ir ilgiau. Ligoniui, kai išoperuojamas komplikuotas apendicitas, gerti ir valgyti galima tik tada, kai vėl normaliai pradeda veikti žarnynas. O po nekomplikuoto apendicito operacijos jau pirmą parą leidžiama gerti, antrą – valgyti.
Pavojinga nėščiosioms
Žaizdos supūliavimas – dažniausia pooperacinė komplikacija. Ji paprastai prasideda pirmą savaitę po operacijos. Pilvo ertmės pūliniai dažniausiai susidaro mažajame dubenyje. Dėl jų įma skaudėti pilvo apačią, pakyla temperatūra, pučia pilvą, dažniau šlapinamasi ir tuštinamasi, atsiranda priepuolinių skausmų. Tada irgi būtina operuoti.
Ūminis apendicitas kartais užklumpa ir besilaukiančias moteris. Jos apendicitu dažniausiai suserga antrame nėštumo trimestre. Kai padidėja gimda, anksti nustatyti apendicitą sunku: mat akloji žarna, o kartu ir kirmėlinė atauga, pakyla ir moteris ima kitur jausti skausmą. Taip pat sunku atskirti, dėl kurios priežasties – nėštumo ar apendicito – pykina.
Kirmėlinei ataugai prakiurus, padidėja rizika prarasti vaisių. Bet, jei apendicitas nekomplikuotas, dauguma moterų po operacijos vaikelį sėkmingai išnešioja.
