Štai ir priėjome, kaip sakoma, liepto galą. V dalyje šiek tiek susipažinome su androginija, o pabaigai palikau vieną aktualiausių judėjimų Lietuvoje, t.y. pickupą arba merginų viliojimo meną!
Redakcija gauna po 1-2 pasiūlymus bendradarbiauti kas mėnesį ir dažniausiai sulaukiame siūlymų organizuoti pickupo seminarus! Kol kas nė vieno seminaro neorganizavime, nes paprasčiausiai nenorime remti industrijos, kurioje pasiklysta vis daugiau ir daugiau jaunimo. Juk visi mes žinome, kad jaunuoliai – kraštutiniškumų žmonės, o pickupas – tai ideologija, apimanti kur kas daugiau, nei „trakšt brakšt“ per 5 minutes pažinties, tačiau tik vienetai tai suvokia. Likusieji paprasčiausiai tiek savo sąmonę „obliuoja“, tiek merginas „bukina“, bet tai tik mano subjektyvi nuomonė. Aš suprantu, kad yra žmonių su kompleksais ir t.t. Jeigu pickupas jiems padeda – valio! Taigi, kažkaip įsijaučiau beįženginėdamas… Pickuperiškumas – kas čia dabar per daiktas?
Viliojimo istorija sena… Užtenka prisiminti širdžių ėdiką Don Žuaną, Kazanovą arba Japonijos geišas, subtiliai besigaudančias vyrų psichologijoje ir mokančias balansuoti „ant ašmenų“, kadangi seksas buvo draudžiamas! Dar galima prisiminti Prancūzijos kurtizanes arba arabiškas gundytojas, už „pergalę“ gaudavusias daugybę prabangių dovanų arba gyvybę! Rytų haremuose tobulas gebėjimas gundyti lemdavo moteriai būti mylima, būti pirma žmona, o tai reiškia – nemirti po jos valdovo mirties! Taip taip, sekančias žmonas ir vaikus nužudydavo. Galbūt todėl ten gundymo klausimas visuomet būdavo itin „aštrus“.
Pikupas – merginų viliojimo menas
Gundymo menas turėjo didžiulę intymią vertę, todėl nebuvo viešinamas, o plito motinų ir dukrų rateliuose arba uždarose geišų mokyklose. Tokiu būdu žinios apie gundymo metodus kaupėsi ir šlifavosi minėtoje aplinkoje amžių amžius! Moterų gundymą visuomenė priimdavo ganėtinai ramiai. Sudėtinga kalbėti apie vyrišką gundymo meną, kadangi jis nebuvo susistemintas. Jis nebuvo perduodamas, tėvai nemokydavo savo sūnų. Tokio meno platinimas buvo draudžiamas tiek moteriškos visuomenės dalies, tiek ir vyrų.
Vyro ir moters santykiai
Pats metas paklausti apie pikuperių judėjimo esmę, kodėl jie išlindo pastaraisiais 25-30 metų? Į šį klausimą galima atsakyti atkreipiant dėmesį radikalaus feminizmo bumo laiko ir vietos sutapimą su pikupo gimimu. Taip, viskas būtent taip ir yra – tai yra 90-ųjų Amerika. Prasidėjo pikuperiškumas (pavadinkime taip pickuperių judėjimą) atvira R. Džeferso (angl. Ross Jeffries) knygos „Kaip įsitempti lovon savo svajonių moterį“ (angl. How to Get the Women You Desire into Bed) bublikacija 1992 metais. Judėjimas taip staigiai vystėsi, kad 1995 metų spalio mėn ją parėmė Rusijos РМЭС (Русская Модель Эффективного Соблазнения arba Rusiškas Efektyvaus Gundymo Modelis) forumas, priklausęs FIDOnet tinklui.
Pickupo judėjimo šalininkai užsiima empyriniais ir teoriniai tyrimais, o taip pat viliojimo metodų tobulinimu. Judėjimo vystymosi procese jis sukilo į:
- pažinties, siekiant suvilioti ir kuo greičiau permiegoti, šalininkus (sportininkus);
- savo baimes ir psichologinius barjerus pažindinantis su širdies dama įveikti siekiančius jaunuoliu/vyrus (viliotojus).
„Sportininkų“ tikslas – suvilioti kuo daugiau moterų/vyrų, nuolat tobulinant savo komunikacinius gebėjimus ir taikant psichologines technikas, tokias, kaip NLP. „Viliotojai“ renkasi sudėtingesnius ir gražesnius žavėjimo metodus (dar žinomus, kaip „art seduction“ – menišką gundymą arba gundymo meną). Jie akcentuoja gilų moters/vyro pažinimą ir ryškios, laimingos tarpusavio santykių sistemos (tikėtina, kad ilgalaikės) kūrimą. Savo įgūdžius jie pirmiausia taiko nuolatinei merginai/vaikinui rasti. Jų tarpe yra mažiau paplitęs, tačiau efektyvus manipuliacinių technikų taikymas, kurių pagrindinis instrumentas – poveikis kitiems keičiant save. Pagrindiniu moto tampa: „Kuomet neturėsi problemų su pačiu savimi, nebus problemų ir su merginomis/vaikinais“.
Reikia šiek tiek stabtelėti, kad galėčiau pranešti, jog R. Džefris savo laikais suvokė moralinę atsakomybę dėl atviros knygos publikacijos, kuri sukėlė daug triukšmo, ir išdėstė joje savo poelgio priežastį: Cituoju:
„- Jeigu jūs ir aš boksuotumėm ringe, mes abu paklustume taisyklėms. Ir tuomet iš mano pusės būtų visiškai nesąžininga spirti jums keliu tarpukojin arba durti pirštu į akį. Jeigu jūs boksuojatės pagal taisykles, taip pat turiu elgtis ir aš. Tačiau jeigu JŪS pradėjote kovoti nesąžiningai, tai ir nuo manęs nukrenta visokie moraliniai įsipareigojimai, aš neklapsėsiu ausimis, kaip idiotas ir taip pat nesilaikysiu taisyklių.
- Deja, kuomet jūs turite reikalų su moterimis, - tęsia rašytojas Džefris, – jūs neretai pastebite, kad atsidūrėte būtent panašioje situacijoje. Jos reikalauja, kad Jūs žaistumėt pagal taisykles, o pačios leidžia sau viską, kas joms šauna į galvą. Be to, jos leidžia jums suprasti, kad už jūsų „paklusnumą“ jūs gausite seksualinį apdovanojimą. Pasimatymuose jos kalba apie seksą, dažnai liečia jus ir apskritai ELGIASI labai gundančiai. Tačiau kai Jūs bandote daryti savo ėjimą, jos staiga visiškai pasikeičia ir pradeda rėkti, kad vyrai – tai gyvuliai, kad visi jie visada nori tik vieno. Arba švysteli žinomą šūkį: „Tu manęs nemyli“. Kartais Jūs pastebite, kad ji tiesiog išnaudoja jus, kaip „atsarginę padangą“, kadangi jos bičiulis mėnesiui išvažiavo reikalų tvarkyti, o ji nenori sėdėti namie ir spoksoti į keturių sienų perpendikuliariškumą.
- Aišku, jeigu jūs išties norite būti „džentelmenu“, jūs nieko panašaus nepastebėsite iki trečio arba ketvirto pasimatymo. Juk jūs nenorite elgtis kaip gyvūnas ir siūlyti gultis lovon pirmojo pasimatymo metu, juk taip? Jūs kurį laiką laukiate, o po to gaunate skambų antausį, o gal ir kažką rimtesnio. Jūs neturite jokių moralinių įsipareigojimų būti jos auka, ir jūs būsite kvailys, jeigu leisite tam įvykti. Todėl iš visų jėgų stenkitės sąžiningai žaisti su moterimi, tačiau tik iki tol, kol ji parodys, kad žaidžia purviną žaidimą. Kai tik ji pradės pilti ant jūsų šį mėšlą, arba palikite ją, arba leiskite jai patirti tai, kas saugoma jūsų arsenale.
- Apžvelkime dar vieną klausimą. Kuomet reikalas prieina seksą, moteris turi vieną stiprų privalumą. Net stora, negraži moteris gali santykinai lengvai gauti seksualinį pasitenkinimą. Viskas, ką jai reikia padaryti – nueiti į barą arba klubą, būti žaisminga ir po to tiesiog išsirinkti partnerį Ji gali būti tikra, kad galės kažką įsitempti į savo lovą, tegul tai bus ne pats gražiausias vaikinas visame kaime, bet, bent jau tai bus vyras. Vyrui, net jeigu jis atrodo normaliai, gauti sekso partnerę kur kas sudėtingiau, o moteriai – tai jos noro ir pasirinkimo klausimas.”
Panašu, kad Džefris savo samprotavimuose rėmėsi lyčių lygybės reikalavimais ir atsakomybe seksualiniuose žaidimuose, flirte. Neabejotina, jis atsižvelgė į kontracepcijos vystymąsi ir apsaugą nuo nepageidautino nėštumo. Šiandien seksas remiasi į gerą kontracepciją ir vis dažniau porose vertinamas kaip žaidimo elementas, kaip pramoga, o ne intymi šeimos santykių tarp vyro ir žmonos dalis arba pradėjimo aktas. Būtent kontracepcija leido Džefriui nagrinėti moterį ne kaip seksualinio melo auką, o iš fiziologinės pusės. Tačiau ką jis begalvojo, moralinės atsakomybės klausimo niekas nešalino, jis lieka subjektyvaus moralumo ir abiejų šalių atsakomybės pavidale. Tačiau mes nesigilinsime į abejotiną tokių santykių etiką, o geriau apžvelgsime pikuperių judėjimo filosofiją. Pickup’o filosofija – „šaibų kalimas“?
Kaip Jūs manote, ar yra pikuperių judėjime biznio interesų? Neabejotina! Juk aplink daugybė brangiai kainuojančių seminarų, velniškai brangi literatūra ir forumai, skatinantys norą tapti savotišku Kazanova, kurio gyvenimas kupinas nuotykių… Tačiau neskubėkime ir nuodugniai išnagrinėkime pikuperiškumo tikslus giliau. Manau, kad lengva pastebėti, jog judėjimas ieško universalių viliojimo metodų, tinkančių bet kokiam žmogui, nepaisant jo išsivystymo ir nepaisant aukos gebėjimų. Man tai primena seną ir nesėkmingą filosofinio akmens paiešką arba alchemiją. Žmonių vienoda arba universalia psichika tiesiog neegzistuoja. Tiesa, aš neneigiu atskirų „sėkmių“ tikimybės, tačiau universalaus viliojimo metodo jūs nerasit ir tai, kad visos moterys myli ausimis (komplimentus), jau paseno. Moterys laukia veiksmų. Vyrai turi ne liežuviu malti galų gale, o darbus dirbti!
Mane vis dar intriguoja atviros viliojimo metodų pasirodymo žiniasklaidoje priežastys, nes juk anksčiau visa tai buvo laikoma paslapty. Imkime ir šiek tiek pasamprotaukime, gerai?
Pirmiausia, atviras žaidimas su oponentu gąsdina ir dezorientuoja priešininką, tačiau jokiu būdu ne migdo jo budrumo. Antra, visa tai įžiebia geismą, fantazijas ir iliuzijas judėjimo šalininkams.
Būtent pirmas punktas tapo provokuojančiu moterų visuomenę ir sukėlė moteriško pikupo judėjimo atsiradimą. Tiesa, moteriško pikupo tikslas akcentuoja ne „reikiamo“ vyro suviliojimą, kad jis atsidurtų „plėšrūnės“ lovoje (nors šis variantas neatmetamas). Dažniausia technika taikoms siekiant kažko, pavyzdžiui: brangios dovanos, malonaus poilsio, pažinties su potencialiu vyru. Liaudiškai moterys viliotojos dar garbingai tituluojamos barakudomis!
Gimęs moteriško pikupo judėjimas savo triukšmu tik dar labiau aktyvavo verslo interesus. Remdamiesi forumų tyrimais ir viliojimo technikų nagrinėjimais verslingesni pickuperiai (jų jau labai daug prisiveisė) papildo forumų medžiagą ir paverčia ją verslu, pavyzdžiui: brangiai kainuojančiais pickupo seminarais, filmais ir spektakliais už „specialią, išskirtinę“ kainą. Viliojimo metodų nagrinėjimai ir pastebėjimai publikuojami atvirai tiek moterų, tiek vyrų pickupo forumuose, kurdami interneto svečių sąmonėje įspūdi, kad jie gali lengvai gauti į rankas įspūdingą, grėsmingą ir super naują ginklą, žadantį jiems naujas galimybes ir svajonių išsipildymą. Visuomenė ūžia, skaitydami ir mokydamiesi metodų, persotintų NLP (neirolingvistinio programavimo) terminologija ir elementais. Tiesa, kuomet treningų metu guru turi pademonstruoti realų viliojimo meną, jis labai dažnai susimauna. Galbūt todėl kai kurios pickupo mokyklos stengiasi nedemonstruoti savo pasiekimų praktiškai, o apsiriboja video ir foto dokumentacija.
Nors pickupo judėjimas buvo nukreiptas prieš savaunaudes moteris ir vyrus (jeigu galima taip išsireikšti), į pickup’erių „spąstus“ vis dažniau patenka prasčiokai: žmones, arba nežinantys, kad toks judėjimas yra, arba labai patiklios natūros (būtent apie tai ir kalbėjau pirmoje šios dalies pastraipoje). Stavanaudės daugeliu atvejų pastebi pinkles, pickuperių žaidimą ir pasipriešina savo metodais, o paprastiems žmonėms tenka išgyventi depresijas ir gyvenimo lūžius, kuriuos sukelia melas, kuriuo šventai tiki pickuperiai.
Nukentėjusieji, kadaise buvę paprasti žmonės, tačiau dabar įniršę ant priešingos lyties it pasiutę šunys, papildys radikalaus pikuperiško judėjimo gretas, taps eiliniais, o gal net ir generolais… Jie kovos, keršys visiems, kad lavonų kalnu nuramintų savo skausmą. Pasaulis tarsi susidomėjo nauju intelektiniu žaidimu „medžiotojai ir aukos“, be to, kartais medžiotojas net neįtaria, kad jis pats yra auka, t.y. auka, kurią jis medžioja – dar geresnis medžiotojas. Padažnėjo žaidimo atvejų medžiotojas – medžiotojas ir žaidimas abiejų sąmonėje rutuliojasi iliuzijų lygmenyje . Žaidžia tarsi maži vaikai, o statymas – kūnas. Nėra to blogo, kas neišeitų į…
Pickup’o mokykla pirmiausia moko vaikiną/merginą „nesiparinti“, neraudonuoti, nebalti, neužmiršti visų gimtosios kalbos žodžių – išsaugoti ramybę. Juk dauguma sutiks, kad kartais merginai užtenka 2 minučių, kad ji „nubaidytų“, sugėdintų jai reikalingą vyrą ir jau nebeliks jokių šansų. Tačiau, net jeigu ji susipažino, suviliojo vyrą, kaip gi jį išlaikyti, o dar ir priversti pasipiršti? Tai jau sudėtingiau nei banaliai nukabinti, susipažinti ir čia prireiks tam tikro veiksmų virtuoziškumo.
Vyrams tokios praktikos padeda įveikti pažinties baimę, o tai savo ruožtu stimuliuoja motyvaciją daugiau uždirbti, teisingai rengtis, jie pradeda sportuoti ir ugdo pasitikėjimą savimi. Po tokios mokyklos vyras geriau supranta ir jaučia moterį. Androginija su pliuso ženklu (t.y. teigiama)? Gali būti…
Išmintinguose Rytuose moterys jau seniai suprato tikrąją viliojimo šeimoje vertę. Pikupas tampa sklandžiu, maloniu žaidimu. Kiekvienai žmonai tinkamas jos vaidmuo. Juk viliotojos – jos skirtingos: mielas, pūkuotas kačiukas, erotiška žaisminga katytė, nepriklausoma, savimi galinti pasirūpinti ir nepasiekiama katė, visur pasirodanti viena… Pikupas moko moterį būti patrauklia, traukiančia, seksualia, jausminga ir tokia žmona paverčia savo vyrą nenuilstamu gerbėju. Juk patrauklumas – tai ne šiaip fizinis grožis ir nuostabūs anatominiai duomenys, tai sielos būsena, kuomet nėra jokių apribojimų, tokių kaip 90-60-90, kuomet moteris jaučiasi tarsi karalienė (eisena, laikysena transformuojasi). Moteris tiesiog ima iš gyvenimo viską, ko geidžia ir jaučiasi išties laiminga. Epilogas
JAV XIX a. pab. – XX a. pradžioje įvestos taisyklės, žinomos kaip „marriage bans“, draudžiančios priimti į darbą ištekėjusias moteris ir leidžiančios darbdaviams jas atleisti, sukėlė masinį nepasitenkinimą ir feministinio judėjimo gimimą. Daugelis feminisčių, prisižiūrėjusių į savo motinų, t.y. namų šeimininkių gyvenimus, bijo tapti panašiomis į jas. Jas kankina savotiška gyvenimo uždarumo klaustrofobija, skirta joms nuo gimimo iki mirties. Pasiduoti motiniškumo instinktui – visiškai atsisakyti nuosavos laimės.
Kyla teisingas sprendimas – siekti teisinės lygybės, tačiau feminizmo beprotystė atsiskleidė tame, kad moterys, pasiekusios lygių teisių, iš vienos pusės gavo nepriklausomybę, tačiau iš kitos pusės neteko laisvės (kuomet kalbama apie šeimą), kadangi moteris be šeimos psichologiškai nėra laisva ir yra baisi visuomenės akyse. Juk ji, siekdama dominuoti, negali nesmerkti savo vyro, ypač jeigu jai puikiai sekasi tai daryti. Ir ko labiausiai nesitikėjo moterys, pripažindamos lygias vyro ir žmonos teises – to, kad teismas spręs vaikų likimą tėvo naudai, kaip labiau apsirūpinusio. Ji, turinti savo iškovotas teises, skyrybų metu gali netekti svarbiausio – vaiko. Jos gyvenimas tokiu atveju įgyja visiškai kitokią prasmę, jeigu visai įgyja…
Išties, dėka mokslo ir technologijų progreso bei gyvenimo lygio kilimo gamtoje „vyro“ privalumas prieš „bobą“, kurį sudarė jo gebėjime atlikti sunkų fizinį darbą, megapoliuose visiškai atrofavosi. Na neranda ten sau vietos tokios vyrų savybės, kaip drąsa, vyriškumas, atsparumas, atkaklumas, ryžtingumas. Būtent megapolio šeimose lėtinės revoliucijos dėka susikryžmino: dabartinis vyriškų savybių nereikalingumas, feministinė teorija apie moterų pilnavertiškumą ir medicinos pasiekimai, leidę kontroliuoti gimstamumą.
Pabaigdamas noriu pasakyti, kad esu šeimos, kurioje pora moka ir turi susitarti, šalininkas. Manau, kad šeimos pasaulis yra pilnavertis, kupinas supratimo, kuomet šeimos nariai gerbia vienas kito laisvę, o anas, kitas, prisiima įsipareigojimus ir atsakomybę kartu su minėta laisve. Suprantu, kad kažkuris iš šeimos narių norės daugiau nepriklausomybės, tačiau visuomet paklausiu: kieno dėka, sąskaita bus realizuota ta papildoma nepriklausomybė? Pripažįstu štai ką: daugiau nepriklausomybės – daugiau įsipareigojimų ir atsakomybės. Svarbu atminti, kad laisvė ir vienatvė vaikšto susikibę. Atminti, kad vienatvė neturi laisvės, o tik apnuogina jos trūkumą.
