Iškart po jų kultūros centre vyko konferencija „Vilkaviškis: vakar, šiandien, rytoj“, tuo pat metu buvo atidaryta ir muziejininkų parengta fotografijų paroda „Atmintis“.
Pasaulio vilkaviškiečių sąskrydį pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė. Konferencijos dalyviai išgirdo daug įdomių pranešimų. Apie Vilkaviškio žydus pasakojo svečias iš Izraelio Ralfas Selindžeris, apie rajone gyvenusius totorius – istorikas Antanas Žilinskas, o apie vokiečių gyvenimą mūsų krašte – muziejininkė Elena Rupeikienė.
Istorija iš pirmų lūpų
Pranešimus taip pat skaitė Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro direktorė Elena Savickienė, kultūros vadybininkas Ramūnas Puodžiūnas, asociacijos „Keisk požiūrį“ pirmininkas Eimantas Botyrius, jaunimo atstovė Justė Lažauninkaitė, visuomeninio judėjimo „Už vieningą Vilkaviškio kraštą“ pirmininkas Žilvinas Gelgota ir šios organizacijos narys Rimantas Radzevičius, Vilkaviškio krašto VVG vadovė Lina Kružinauskienė bei Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė.
Apie tai, ko reikėtų rajonui, kad ateityje jame būtų gera gyventi ir čia sugrįžtų jaunimas, diskutavo „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė, naujasis Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Vitas Girdauskas, verslininkas Gintaras Brokevičius bei „Aušros“ gimnazijos moksleivis Gustas Vaškelis.
Po konferencijos Vilkaviškio trečiojo amžiaus universiteto atstovai sąskrydžio proga padovanojo miestui dovaną – prie kultūros centro pasodino tulpmedį, kuris augs ir primins apie šį neeilinį renginį.
Vakarą vilkaviškiečiai praleido žiūrėdami po paupio gluosniais mėgėjiškus spektaklius, o centrinėje miesto aikštėje vyko Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokinių muzikos grupės „Sound storm“ koncertas. Taip pat tą dieną buvo surengta kraujo donorystės akcija, pirmosios pagalbos mokymai bei Vilkaviškio „Lions“ klubo labdaros diskoteka. Jos metu suaukoti pinigai atiteko kraštiečio Arūno Žemaitaičio šeimai.
Gimto krašto atradimai
Antrą šventės dieną vilkaviškiečiai važiavo į ekskursijas – į Gižus, Virbalį ir Kybartus. Vakare J. Basanavičiaus aikštėje prie baltomis staltiesėmis padengtų stalų esami ir buvę vilkaviškiečiai susirinko bendros vakarienės. Čia skambėjo Vilkaviškio moksleivių pučiamųjų instrumentų orkestro muzika, sukosi šokėjos, skambėjo vokalinės studijos „Akimirka“ dainininkų balsai.
Į kraštiečių vakarienę susirinko gausus būrys vilkaviškiečių ir svečių.
Organizatoriai suskaičiavo beveik 1300 vakarienės dalyvių. Nors aprangos kodas nebuvo skelbtas, daugelis žmonių atėję apsirengę baltai . Renginys sulaukė ypač didelio susidomėjimo ir galima tvirtinti, kad įvyko stebuklas! Baltomis staltiesėmis ir užkandžiais nukloti stalai ketvirtadienio vakarą padengė didžiąją J. Basanavičiaus aikštės dalį. Prie jų susibūrė įvairių darbo kolektyvų, visuomeninių organizacijų, klubų nariai, draugų ir giminaičių būreliai, savo stalelius atsinešė atskiros šeimos.
Visus vienijo ypatinga nuotaika, bendrumo jausmo, jaukią vakaro atmosferą kūrė ne tik pasitaikęs geras oras, bet ir puiki muzika. Daugiau nei dvi valandas kraštiečių vakarienės dalyviams koncertavo Vilkaviškio pučiamųjų instrumentų orkestro muzikantai ir šokėjos bei vokalinės studijos „Akimirka“ dainininkai, atlikę pupuliarias lietuviškas dainas bei pasaulinio garso hitus.
Prasmingas laikas kartu
Paskutinę sąskrydžio dieną renginiai persikėlė į Paežerių dvarą. Ten vyko ekskursijos po dvaro rūmus, parke įsikūrę bendruomenių kiemeliai. Renginyje dalyvavo kariškiai, asociacija „Senų vežimų“ klubas, Nacionalinis kraujo centras, Lietuvos arboristų asociacija, P. Karužos 406-oji šaulių kuopa.
Vyko susitikimai, pokalbiai su žymiais kraštiečiais: Inga Ciesiūne, Viliumi Kočiubaičiu, Ralfu Selindžeriu, Dainiumi Radzevičiumi, Arūnu Poniškaičiu.
Pasak organiztorių – visuomeninio judėjimo „Už vieningą Vilkaviškio kraštą“ – renginys pavyko ne tik todėl, kad draugėn susibūrė labai puiki komanda, bet ir dėl to, kad visur aktyviai dalyvavo patys vilkaviškiečiai. Be jų šventė nebūtų tokia pavykusi. O vilkaviškiečiai džiaugėsi kitokia negu visada švente ir tuo puikiu ir nenusakomu bendrystės jausmu, kurį norisi patirti dar ne kartą.
Kristina Žalnierukynaitė
