„Lietuviai mėgsta figas. Jos yra tarp populiariausių egzotinių vaisių – pastebime, kad parduotuvėse vos pasirodžiusios šviežio derliaus figos greitai atsiduria ir pirkėjų krepšeliuose. Šių gėrybių sezonas prasideda rugpjūčio mėnesį ir tęsiasi iki pat spalio, o pardavimų piką figos pasiekia rugsėjį“, – sako prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Jolanta Sabaitienė, minėto prekybos tinklo vaisių ir daržovių skyriaus darbuotoja, sako, kad pasaulyje egzistuoja apie 750 skirtingų figų rūšių. Daugiausia jų užauginama Turkijoje, Egipte, Alžyre, Irane bei Maroke.
„Figas valgyti ne tik skanu, bet ir sveika – jose gausu antioksidantų. Figos padeda kovoti su aukštu kraujo spaudimu, stiprina kaulus, padeda kontroliuoti svorį. Jose gausu vitamino A, C, kalcio, geležies, magnio, todėl šį vaisių įtraukti į savo racioną – tikrai patartina“, – pranešime spaudai sako J. Sabaitienė ir dalijasi dar keliais įdomiais faktais apie figas.
Įdomūs faktai apie figas
Rekomenduojamos norintiems mesti rūkyti. Figos rekomenduojamos žmonėms, kurie nori mesti rūkyti. Dėl didelio šių vaisių šarmingumo jais mėgaujantis mažėja noras užsidegti cigaretę.
Figos – vietoje kavos. Kai kurie žmonės figas naudoja kaip kavos pakaitalą. Figos yra skrudinamos ir iš jų ruošiamas kavą primenantis gėrimas. Ši kava tampa vis populiaresnė Amerikoje ir yra ruošiama tiek karšta, tiek šalta. Be to, šiame gėrime dar ir gausu kalio, kuris padeda sumažinti kraujospūdį.
Vertinamos senovės Graikijoje. Figos buvo gausiai paplitusios senovės Graikijoje, o jų auginimo ypatumus ir nepaprastą skonį aprašė Aristotelis ir Teofrastas. Rašydamas apie figas jau Aristotelis pažymėjo, kad šie vaisiai, kaip ir gyvūnai, turi dvi lytis – vyriškąją ir moteriškąją. Be to, šiuos vaisius pamėgę buvo ne tik senovės graikai, bet ir romėnai.
Vienas seniausių pasaulio vaisių. Figos yra vienas iš pirmųjų augalų, kuriuos pradėjo auginti žmonės. Istoriniai šaltiniai byloja, kad figos auginamos buvo dar 9400–9200 metų prieš Kristų.
Įvairiaspalvės. Figos gali būti ir baltos, žalios, rudos, raudonos ar violetinės spalvos. Jų formų taip pat egzistuoja pačių įvairiausių: nuo apvalios iki ovalios, kiek primenančios kriaušę.
Augo Rojuje. Figos dažnai minimos ir Biblijoje, be to, šie medžiai augo ir Rujoje iš kurio buvo išvaryti Adomas ir Ieva. Rašoma, kad suvalgę uždraustą vaisių ir susigėdę pirmieji žmonės Adomas ir Ieva kūnus prisidengė būtent figos lapais.
Plačiai panaudojamos kulinarijoje. Medaus skonio figos, ne tik puikus priedas ruošiant desertus. Troškintos figos yra tipiškas prancūziškas delikatesas, vertinamas gurmanų ir valgomas kartu su žąsų kepenėlių paštetu (foie gras). Figos yra derinamos ir su kiauliena, aviena arba antiena. Jos yra valgomos ir kartu su įvairiausiais sūriais, o ypatingai pelėsiniais ar pagamintais iš ožkos pieno.
J. Sabaitienė dalijasi ir keliais receptais, kuriuose išradingai panaudosite figas.
Figų ir vytintos jautienos salotos
Jums reikės: 70 g mažųjų špinatų; 50 g vytintos jautienos; 4 figų; 15 g juodųjų alyvuogių; 2 pomidorų; 20 g kietojo tarkuoto sūrio; 4 v. š. alyvuogių aliejaus; 1⁄2 citrinos sulčių; Žiupsnelio džiovintų raudonėlių; Žiupsnelio džiovintų bazilikų; Žiupsnelio druskos; Žiupsnelio maltų juodųjų pipirų.
Į salotų indą sudėkite nuplautus špinatus, suberkite supjaustytus pomidorus, figas bei alyvuoges, suberkite sūrį ir vytinto kumpio gabalėlius. Švariame dubenėlyje sumaišykite aliejų, citrinos sultis bei prieskonius. Paruoštą padažą pilkite ant salotų, išmaišykite ir gardžiuokitės. Jei reikia, papildomai pasūdykite.
Šokoladinis pyragas su figomis
Tešlai: 200 g smulkių miltų; žiupsnelio druskos; 30 g kakavos; 100 g sviesto; 2 v. š. klevų sirupo; 1 kiaušinio; 1 a. š. vanilės ekstrakto; 2 v. š. šalto vandens
Įdarui: 200 g maskarponės; 3 v. š. agavų sirupo; 300 g figų; 50 ml vandens; 4 želatinos lapelių; 200 g miško uogų.
Sumaišykite miltus, druską ir kakavą, sudėkite šaltą kubeliais pjaustytą sviestą ir rankomis įminkykite miltus į sviestą, kad gautųsi trupinių masė. Įmuškite kiaušinį, supilkite klevų sirupą, vanilės ekstraktą ir vandenį bei minkykite tešlą, kol ji taps vientisa.
Įvyniokite tešlą į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą 20 minučių. Atvėsusią tešlą plonai iškočiokite ir išklokite ja stačiakampę kepimo formą. Keliose vietose pabadykite tešlą šakute. Ant viršaus uždėkite kepimo popieriaus lakštą ir priberkite džiovintų pupelių, kad jos prislėgtų tešlą ir ši kepdama neprarastų formos. Pašaukite kepimo formą į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C, ir kepkite 20 minučių.
Tuomet kepimo popierių su pupelėmis nuimkite ir kepkite dar 20 minučių. Į maskarponę supilkite agavų sirupą ir gerai išmaišykite ar išplakite rankiniu plaktuvu. Figas nuplaukite ir supjaustykite. Želatinos lapelius užpilkite vandeniu ir palikite brinkti 5 minutėms.
Puode užkaiskite vandenį ir jame apie 3 minutes apvirkite uogas. Tuomet viską sutrinkite rankiniu trintuvu, į karštą uogų masę sudėkite išbrinkusią nusunktą želatiną ir maišykite, kol ši ištirps. Palaukite, kol masė šiek tiek atvės ir sumaišykite ją su maskarpone. Paruoštu kremu įdarykite iškepusią ir atvėsusią tešlą, ant viršaus išdėliokite figas ir dar bent valandą palaikykite pyragą šaldytuve, kad kremas šiek tiek sustingtų.
Jogurto ir medaus desertas su figomis
Jums reikės: Saujos mėgstamų riešutų; Kelių didelių šaukštų medaus; Kelių šaukštelių rožių vandens; Kelių puodelių natūralaus graikiško jogurto; Šviežių, perpus perpjautų figų.
Pirmiausiai sausoje, nedidelėje keptuvėje ant vidutinės ugnies paskrudinkite riešutus tol, kol šie taps auksinės spalvos. Tuomet nedideliame puode apie minutę nuolat maišydami pakaitinkite rožių vandenį ir medų, tačiau neleiskite mišiniui užvirti. Gautą masę padėkite į šoną ir leiskite jai atvėsti.
Galiausiai į indą sudėkite jogurtą, per pusę perpjautas figas. Viską apšlakstykite medaus ir rožių vandens padažu ir pabarstykite skrudintais riešutais. Skanaus!
