Šalys, pro kurias teka Dunojus, nori plėtoti laivininkystę šioje antroje pagal dydį Europos upėje, - rašo „The Independent“.
„Šiandien laivyba Dunojuje yra ganėtinai ribota, nors potencialas – milžiniškas“, - tikino Europos koordinatorė vidaus vandenims Karla Peijs.
„Dunojaus upe plukdoma tik dešimtadalis to, ką būtų įmanoma transportuoti. Palyginus su Reino upe, tai atrodo itin prastai“, - pridėjo ji.
Koordinatorė yra įsitikinusi, jog laivybos plėtotė prisidėtų prie rytų ir centrinės Europos ekonomikų skatinimo. Labiau vystyti galima būtų ir turizmą.
Pernai Dunojaus upe buvo perplukdyta 50 mln. tonų krovinių, Reino – 300 mln.
Kaip bebūtų, galvasopiu Dunojaus laivininkystę norinčioms skatinti šalims tapo klausimas, kaip ekonominę plėtrą suderinti su ekologiniais reikalavimais.
Dunojaus delta, kurioje gyvena didieji eršketai, yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Sutariama, jog bet kokia laivyba neturėtų neigiamai paveikti migracinių žuvų zonų.
Dunojus išteka Vokietijoje, o po to teka pro Austriją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją, Moldovą ir Ukrainą.
