Balkanai – viena labiausiai mistifikuotų Europos vietų. Galbūt dėl to iš dalies kaltas yra Emiras Kuturica, kurio filmuose vaizduojami personažai ir aplinka formuoja kiek iškreiptą vaizdą. Žmonės tikisi, kad ten nuvažiavus tuoj pat juos apsups šokantys bei grojantys vietiniai gyventojai, kurie, kaip vėliau paaiškėja, tiesiog švenčia kaimyno sūnaus vestuves, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt.
Realybė yra kiek kitokia. Tai regionas, kuriame gyvena laimingi ir per daug sau bėdomis galvos nekvaršinantys žmonės. Jie myli savo valstybes, kalbas ir papročius. Akivaizdus to įrodymas – „Eurovizijos“ dainų konkursas. Balkanų atstovai ten dažniausiai dainuoja savo gimtąja kalba.
Nors visos to regiono valstybės savotiškai žavios, tačiau, tikriausiai sutiksite, kad iš visų jų bene labiausiai išsiskiria Kroatija. Na, bet jau žinomumu pasaulyje.
Ji visais laikais buvo mėgstama keliautojų vieta. O prieš kelis metus, prasidėjus pasauliniam ekonomikos nuosmukiui, tą šalį atrado ir įvairios garsenybės bei turtingi žmonės. Pavyzdžiui, Bernie Ecclestonas („Formulės – 1“ vadovas), atlikėjas seras Paulas McCartnis bei aktorius Morganas Freemanas.
Kroatijos populiarumas gali būti siejamas su trimis pagrindinėmis priežastimis: 1) labai ilga jūros pakrantė ir gausus būrys netoliese esančių salų; 2) ten vis dar pigiau nei, pavyzdžiui, Prancūzijos Rivjeroje; 3) keliajant iš Kroatijos šiaurės į pietus galima pamatyti, kaip keičiasi gamta ir žmonių mentalitetas.
Kaip ir kada keliauti?
Žinoma, į Kroatiją galima nusigauti lėktuvu. Ten yra ne vienas tarptautinis oro uostas. Dar įmanoma ir autobusu nuvažiuoti. Tačiau turintys užtektinai ištvermės ten gali nukakti ir automobiliu. Ypač jei jis patikimas. Kroatijoje nereiktų leisti pinigų transporto priemonės nuomai. O pastarosios tikrai reikia. Ypač tuomet, jei yra ketinimų ne tik gulinėti paplūdimyje, bet ir pasidairyti po šalį.
Geležinkelių infrastruktūra Kroatijoje – minimali. Vienintelis parankus viešojo transporto pasirinkimas – autobusai. Tiesa, pastarieji nėra nei labai greiti, nei patogūs. Pavyzdžiui, kelionė autobusu iš Zadaro į Dubrovniką trunka apie 7 val. Ji tikrai prailgsta.
Tą patį atstumą važiuojant lengvuoju automobiliu laikas tiesiog lėks. Keliai Kroatijoje, net ir mažuose miesteliuose, yra labai geri. O gamta akis džiugina visur. Tad kelione gali mėgautis tiek vairuotojas, tiek ir jo ekipažas.
Be to, riedant automobiliu galima bus sustoti prie pakelėse įsikūrusių vaisių parduotuvėlių, vaizdingose vietose ar tiesiog užkąsti.
Geriausia tai, kad benzinas nėra itin brangus ir lietuviams jo kainos tikrai įkandamos.
Kaip ir daugelyje Europos vietų, į Kroatiją važiuoti vasaros metu – tikra beprotybė. Ypač į tas šalies vietas, kurios yra plačiai išreklamuotos: Dubrovniką, Plitvicos ežerų nacionalinį parką, Splitą ar vieną iš populiarių vietinių salų – Hvar. Jei nenorite, kad grožėjimasis gamta, aplinka, architektūra ir kitais Kroatijos privalumais nevirstų stoviniavimu eilėje – keliaukite pavasarį arba rudenį.
Ką aplankyti
Kroatija nėra didelė valstybė. Ji plotu nusileidžia Lietuvai. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad ten nebus ką pamatyti ar aplankyti.
Ieškantiems susiliejimo su gamta ir norintiems patirti jos didybę, būtina nuvykti į Plitvicos ežerų nacionalinį parką. Tik priartėjus prie jo ima atrodyti, kad tai Aukštaitijos nacionalinis parkas. Na, tik kalnų pastarajame nėra. Bet jausmas, kad esi kaime, neapleidžia.
Tiesa, kitaip nei mūsų šalyje, ten ant trobelių stogų puikuojasi saulės kolektoriai. Bet net ir jie nublanksta pradėjus žingsniuoti keliu aplink Plitvicos ežerus. Jų ten yra 16. Ir tam, kad pamatytum viską neskubėdamas, prireiks poros dienų. Bilietų kainas galima rasti čia.
Mėgstantiems pasidairyti į architektūros šedevrus bus smagu beveik kiekviename didesniame mieste. Ypač Zadare, Splite ir Dubrovnike. Ten keliaujančiuosius pasitinka puikiai atrodantys senamiesčiai, kuriuos juosia įspūdingo storio sienos. Vien ko verti Diokleteno rūmai esantys Splite ar Dubrovniko senamiestį juosianti gynybinė siena. Ją pasivaikščioti tiesiog būtina kiekvienam ten nukeliavusiam.
Tiesa, net ir pavasarį Dubrovnike šurmuliuoja minios žmonių. Dėl žemesnės oro temperatūros nei vasarą, tuo metų laiku į jį plūsta senjorai. Gal dėl to, ten per daug pramogų tuo metu mieste nerasite.
Žinoma, visada galima aplankyti Dubrovnike veikiančius muziejus, tačiau nesitikėkite juose išvysti ko nors įspūdingo. Verčiau pakilkite funikulieriumi į kalną, kurio papėdėje įsikūręs Dubrovnikas. Ten išvystas vaizdas tiesiog pakerės. Be to, kalno viršūnėje veikia dar ir restoranas, tad vaizdu mėgautis galima bus užkandžiaujant.
Viską apžiūrėti Dubrovnike, kaip ir bet kuriame kitame mieste (išskyrus Zagrebą), pakaks maždaug 3 dienų.
Jei jau keliaujama automobiliu, tuomet būtų tiesiog nedovanotina, jei važiuotumėt mokamais keliais – autostradom. Ne, ne dėl taupymo. Tiesiog keliaujant šalutiniais keliais galima pamatyti kitą, nenublizgintą ir tikrą Kroatijos pusę: mažų miestelių namų sienose į akis spiginančias kulkų padarytas ertmes, apleistus senus namus, ant kelių užgriuvusias kalnų nuošliaužas, per kelią šliaužiančias gyvates ir, žinoma, jūrą. Važiuojant keliu D8 (kroatiškai – državna cesta D8) galima pamatyt kvapą gniaužiančių vaizdų.
Na, o jei jau aktyvaus poilsio ir kelionių per akis, tuomet reikia traukti į vieną iš prie Kroatijos krantų esančių salų. Jei norisi tiesiog ramybės ir atokvėpio – keliaukite, pavyzdžiui, į Mljeto salą. O jeigu norite triukšmingai pašvęsti – Pag sala skirta jums. Pastarojoje vasaros sezono metu vyksta vieni triukšmingiausių ir siautulingiausių paplūdimio vakarėlių Europoje.
Kur apsistoti?
Turizmo sektorius Kroatijoje išvystytas puikiai. Tad dėl nakvynės bėdų neturėtų kilti. Visgi patartina vietą jai rezervuoti iš anksto. Bus ramiau.
Norintys sutaupyti, gali apsistoti žmonių nuomojamuose butuose ar kambariuose. Jų Kroatijoje pilna ant kiekvieno kampo. O trokštantys daugiau komforto turės nelengvą užduotį – išsirinkti vieną iš daugelio viešbučių. Aišku, jei kaina nėra svarbiausias faktorius – pasirinkti bus lengviau.
Nors kroatai gyvena šia diena ir labai nepergyvena dėl terminų ar problemų. Tačiau šalies svečiams jie yra paslaugūs bei draugiški. Buto šeimininko ar viešbučio administratoriaus du kart prašyti nereiks – jie su malonumu padės išspręsti net ir su jų pareigomis nesusijusius klausimus.
O jei norite būti tikri dėl aplinkos ar paslaugų kokybės konkrečioje vietoje, paskaitykite atsiliepimus interneto svetainėje booking.com.
Kiek kainuoja?
Kroatija nėra vieta, kur galima daug sutaupyti. Ypač jei bus renkamasis kokybiškas maistas, būstas ar keliavimo būdas. Žinoma, norint, ten galima papietauti ir už mažiau nei Lietuvoje, bet patiekalai nebus tie, kuriuos norėsis ragauti vėl ir vėl. Pasirinkimas paprastas: arba prastos užkandinės, arba geri restoranai. Viduriuko beveik nėra.
Vienas geriausių kainos ir kokybės santykių – Dubrovniko mieste esančiame restorane „Dubravka“. Tiesa, kavos puodukas ten kainuoja maždaug 9 Lt.
Taip, galbūt tai nėra mažiausia kaina, tačiau puikus vaizdas į Adrijos jūrą ir senamiestį juosiančią gynybinę Dubrovniko sieną nubraukia visas abejones, kad buvo sumokėta per daug.
