Mažakraujystė arba kitaip vadinama anemija, yra ir būklė, ir liga, rodanti, kad žmogaus organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų.
„Kaip žinia, 30 procentų šios ląstelės sudaro baltymas hemoglobinas, kuris yra atsakingas už deguonies išnešiojimą po visą organizmą. Kuomet organizme sumažėja raudonųjų kraujo ląstelių, atsiranda anemija, kuri gali būti ir liga, ir būklė. Kartais gali būti taip, kad mažakraujystė yra kitų ligų simptomas“, – teigia VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulis.
Tiesioginės transliacijos metu, kuri buvo transliuojama 2022 m. gruodžio 6 d. VUL Santaros klinikų „YouTube“ puslapyje, gydytojas papasakojo apie tai, kas apskritai yra mažakraujystė, kokie požymiai ją išduoda.
Mažakraujystės simptomai, priežastys
Esant žemam hemoglobinui, organizme atsiranda deguonies stygius, kuris ilgainiui sukelia viena pagrindinių anemijos požymių – bendrą silpnumą, nuovargį:
„Pacientams sunku susikoncentruoti, jie skundžiasi pabalusia oda, kojų, rankų šalimu, padažnėjusiais širdies dūžiais krūtinės ląstoje. Kiti pastebi liežuvio skausmus, jo uždegimą.
Taip pat gali atsirasti ir neramių kojų sindromas, kuomet atrodo, kad nėra kur dėti kojas. Tai gali būti irgi vienas iš daugelio anemijos požymių. Įdomu tai, kad gali atsirasti ir įvairūs egzotiniai simptomai, pavyzdžiui, noras valgyti ledus, smėlį.“
Gydytojas hematologas teigia, kad mažakraujystė gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių. Visgi, viena dažniausių – vitaminų ir mikroelementų trūkumas. Pavyzdžiui, dažniausiai anemija užklumpa tuos, kuriems trūksta įvairių „B“ grupės vitaminų – vitamino B12, B1, B2.
Dažniausia anemijos priežastimi, vis dėl to, yra mikroelemento geležies trūkumas, kuomet organizme atsiranda didelis jo stygius. Tas pats nutikti gali ir esant folio rūgšties deficitui.
„Anemija gali atsirasti ir tada, kai kaulų čiulpai negamina tam tikrų kraujo ląstelių esant įvairioms kraujo ligoms. Taip pat viena iš priežasčių gali būti ir imuninė liga, uždegimas, pavyzdžiui, skrandžio, žarnyno. Tokios būklės taip pat sąlygoja mažakraujystės atsiradimą“, – priduria A. Degulis.
Diagnostika
Paklaustas, kaip įprastai yra nustatoma mažakraujystė, gydytojas hematologas teigia, kad tai padaryti gali visi medicinos specialistai:
„Visgi, svarbiausi yra šeimos gydytojai, kurie mažakraujystę nustato labai lengvai, greitai ir pigiai – reikia paimti tik bendrąjį kraujo tyrimą. Jeigu jis parodo, kad hemoglobino koncentracija yra sumažėjusi, tai jau yra faktas, kad galima įtarti šią ligą, būklę. Kitas žingsnis yra sužinoti, dėl kokių priežasčių mažakraujystė atsirado.
Daugybę tyrimų ir vėl gali atlikti šeimos gydytojas – nustatyti geležies koncentraciją organizme, patikrinti, kokių vitaminų trūkumas, paskirti kitus tyrimus. Tačiau numeris vienas būtų atlikti geležies tyrimą. Jeigu jos trūksta, tuomet atitinkamai šeimos gydytojas nukreipia pacientą pas kitus specialistus, aiškinamos priežastys.
Visgi, jei priežasties rasti neišeina, tokių pacientų nuo 100 proc. sumažėja iki 5-10 proc. Ir tik tuomet jie pakliūva pas gydytoją hematologą.“
Kad anemija yra viena dažniausių ligų, būklių visame pasaulyje – net nekyla abejonių. Anot gydytojo A. Degulio, visame pasaulyje su mažakraujyste susiduria net 27 proc. kas apima 2 mlrd. žmonių.
„Iš tų dviejų milijardų, net 60 proc. turės mažakraujystė būtent dėl geležies stokos, kuri ir sąlygoja šios ligos, būklės atsiradimą“, – priduria jis.
Be to, anemija gali atsirasti ir tada, kai žmogus netenka daug kraujo, pavyzdžiui, dėl operacijos, patirtos traumos, vidinių kraujavimų.
Imantis gydomųjų veiksmų, preparatų vartojimo, kurie padėtų atstatyti geležies koncentracijos normą organizme, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad šis nustatytų tikslią diagnozę.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kad organizme nėra geležies stokos, tačiau pacientas vis tiek imasi vartoti šio mikroelemento papildus. Esant tokiai situacijai, gali išsivystyti geležies toksiškumas, kuris sukelia kitas bėdas – ima kauptis širdyje, inkstuose, kepenyse.
„Prieš pradedant vartoti geležį, būtina pasidaryti tyrimą. Jeigu yra jos trūkumas, reikėtų išsiaiškinti, kodėl jos trūksta. Numeris viena priežastis, kodėl asmuo negauna geležies yra dėl to, kad jis nesimaitina pilnaverte mityba. Geležies daugiausiai yra raudonoje mėsoje, jūros gėrybėse, tam tikruose augalinės kilmės produktuose.
Kita dažna būklė yra tai, kad pieno produktai slopina geležies pasisavinimą skrandyje. Būtent dėl to dažnai geležies deficitas gali atsirasti vaikams, kūdikiams ir naujagimiams. Dažniausiai ši bėda pastebima vaikams iki 5 metų amžiaus. Dėl geležies deficito gali sutrikti jų vystymasis, atsirasti neurologinės problemos“, – aiškina medicinos specialistas.
Dar viena priežastis, kodėl organizmas negauna geležies – todėl, kad ši nepatenka į kraują. Taip nutinka dažnai dėl to, kad pacientas susiduria su skrandžio, žarnyno uždegimu, opalige, tam tikromis gastroenterologinės ligos, celiakija.
„Esant šioms būklėms, prastėja būtinas geležies įsisavinimas“, – priduria jis.
