Taigi kas yra suši? Tai saldžiu acto mišiniu pagardinti ryžiai su termiškai neapdorotomis (žaliomis) jūros gėrybėmis (žuvimi).
Sušis yra japonų nacionalinis patiekalas, dar vadinamas „japoniška duonele“.
Bendruoju terminu „suši” paprastai vadinamas bet koks patiekalas iš virtų ryžių, pasaldintų ryžių actu. Sušis valgomas lazdelėmis; nedalijamas, nepjaustomas peiliu ir nesmeigiamas šakute, kad nebūtų išardytas.
Pagrindinės klaidos valgant suši:
1. Maišote pernelyg daug skonių ir padažų. Taip daryti negalima. Prie sušio patiekiamas sojų padažas ir marinuotas imbieras, kuris užkandamas tarp atskirų gabalėlių, kad nesusipjautų skoniai.
2. Nors Vakarų restoranuose daugiau paplitę sušio rinkiniai, tikrasis sušis turi būti gaminamas prie kliento akių. Sušio meistras ne tik gamina, bet ir turi mokėti gražiai papasakoti apie kiekvieną gabaliuką, kurį gavęs klientas suvalgo ir pasako savo nuomonę. Labai svarbu, kad produktų rūšių būtų kuo daugiau.
3. Sušį reikia mirkyti į sojos padažą viršutine dalimi, kur guli žuvis, o ne apatine – ryžių.
4. Į burną sušis „keliauja“ taip pat atbulai – ryžiais į viršų.
5. Negalima atsikąsti pusę sušio ir antrą dalį palikti ant lėkštutės.
6. Imbieras valgomas tarp skirtingų rūšių sušių, kad nesusimaišytų skoniai, tačiau nededamas ant sušių viršaus.
7. Vasabi padažas nemaišomas su sojų padažu ir jeigu valgomas, tai iš karto kartu su sušiais.
