Tokie požymiai paaiškėjo atlikus tyrimą Didžiojoje Britanijoje.
Pasak mitybos terapeuto Gedimino Čižausko, būtina atidžiai stebėti savo mitybą ir imtis visų įmanomų priemonių apsaugoti organizmą, tačiau kartais laktozė gali „slėptis“ iš pirmo žvilgsnio nekenksminguose gaminiuose, ir visi netoleravimo požymiai pasireikš net vengiant pieno produktų.
„Dauguma, vos tik įtarę, kad netoleruoja pieno produktų, elgiasi drastiškai ir visai jų atsisako arba pieno gaminius pakeičia augaliniais atitikmenimis. Toks sprendimas nėra teisingas, nes gyvuliniame piene yra daugiau vertingų medžiagų nei sojų ar migdolų piene, tad šių baltymų nevartojimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.
Negalintys vartoti pieno produktų, tačiau juos mėgstantys, retkarčiais gali pasimėgauti raugintų pieno produktų gaminiais, nes juose laktozės yra mažiau – rūgimo metu dalis pieno cukraus suskaidoma. Jeigu nėra alergijos pienui, kitus jo gaminius galima vartoti mažomis porcijomis kelis kartus per dieną – taip organizme reikalingas perdirbimui laktazės kiekis spės atsinaujinti ir žmogus nejaus neigiamų pasekmių“, – sako mitybos terapeutas G. Čižauskas.
Pasak jo, nors dažnai painiojama su laktozės netoleravimu, alergija pienui yra rimtesnė organizmo reakcija ir pasireiškia naujagimystėje, kai visi simptomai atsiranda dėl neįprastos imuninių mechanizmų reakcijos į piene esančius baltymus. Laktozės netoleravimas dažniausiai išsivysto vyresniame amžiuje ir jokie imuniniai mechanizmai jame nedalyvauja. Tiek vienu, tiek kitu atveju būtina stebėti savo mitybą ir vartojamus produktus.
„Tiesa, dabar reguliuoti racioną darosi vis sudėtingiau, nes, norint pagerinti skonines maisto savybes, į daugumą gaminių dedami pieno milteliai – taip laktozė „pasislepia“ ir gali būti aptinkama netikėčiausiuose produktuose, kartais net ne maisto.
Pavyzdžiui, be visiems suprantamų pieno produktų panaudojimo kepiniuose ir šokolado gaminiuose, laktozės galima rasti pastilėse nuo blogo burnos kvapo, tuno konservuose, kramtomoje gumoje, vištienos sultiniuose ar bulvių traškučiuose, laktozė naudojama netgi medikamentų gamyboje.
Taigi, kartais net apribojus pieno produktų vartojimą, nemalonūs laktozės netoleravimo simptomai vis tiek gali pasireikšti, tačiau nuo tokių siurprizų apsisaugoti gali padėti specialūs laktazės fermentai, kurių galima įsigyti vaistinėse“, – sako mitybos terapeutas G. Čižauskas. Laktozės netoleravimas (hipolaktazija) atsiranda, kai žarnynas dėl įvairių priežasčių nesugeba suskaidyti šio tik žinduolių piene ir jo produktuose esančio angliavandenio ir dėl to pasireiškia įvairūs simptomai: pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pykinimas.
Pieno cukraus netoleravimas tarp vaikų yra retesnis nei tarp suaugusių – tai paaiškinama tuo, kad šis sutrikimas dažniausiai yra įgytas, o ne įgimtas, mat tik gimę kūdikiai plonajame žarnyne jau turi laktozę skaidančios laktazės, o jos kiekis ima mažėti su amžiumi. Kartais pasitaiko, kad vaikas, anksčiau toleravęs laktozę, staiga pradeda jos netoleruoti – tai dažniausiai pasitaiko tiems, kurie sirgo virusine (rotovirusu, noravirusu ar kt.) ar bakterine žarnyno infekcija (salmonelioze ar kt.), serga celiakija ar Krono liga. Naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės, dažnai taip pat kurį laiką netoleruoja laktozės.
Pasak mitybos specialisto, ne visuose pieno produktuose yra vienodas laktozės kiekis, tad aklai vengti visko iš eilės tikrai nereikėtų. Daugiausia laktozės 100 g yra šiuose produktuose:
• Išrūgose – 39–75 proc. • Pieno milteliuose – 36–52 proc. • Grietinėlėje kavai – 35–55 proc. • Kondensuotame piene – 10–16 proc. • Karvės, ožkos, avies piene – 4–5 proc. • Grietinėje – 4 proc. • Jogurte ir kefyre – 4 proc. • Varškėje – 3,5 proc. • Leduose – 3–8 proc. • Svieste – 0,5–1 proc. • Sūriuose – 1–3 proc
