Teigiama, kad trečiadienį vykusių futbolo varžybų metu Vilių Ignatavičių ištiko staigus insultas.
Kardiologų teigimu, nors ir sunku nustatyti tikrąsias susirgimų širdies ligomis jaunėjimo priežastis, tačiau viena iš jų yra aiški – tai greitėjantis gyvenimo tempas.
„Mitas, kad infarktas ištinka tik vyresnio amžiaus žmones – juos patiria ir 40-mečiai, ir vis dažniau netgi jaunesni. Koronarinės širdies ligos jaunėja, ir šios ligos itin „myli“ gyvenančius intensyviau, savęs netausojančius.
Dar dirbant Skubios pagalbos skyriuje teko sutikti jaunesnių nei 40-ies metų pacientų, kuriuos ištiko infarktas, ir didžioji dalis jų – rūkantys. Rūkymas dažnai yra neatsiejama spartaus gyvenimo tempo dalis“, – atkreipia dėmesį Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.
Tačiau, pasak gydytojo, ne paskutinę vietą užima ir paveldimumas: „Jeigu asmens tėvą iki 55 metų ar mamą iki 65 metų yra ištikęs infarktas, rizika jį patirti išauga ir pačiam žmogui.
Yra šeimų, kur ne tik tėvai, bet ir broliai, seserys yra patyrę infarktus arba jiems atliktos širdies šuntavimo operacijos, širdies kraujagyslių plėtimai ir stentavimai. Jų pirmos eilės giminaičiai papuola į padidintos rizikos grupę.“
Išskyrė ir rajonus
Kardiologas taip pat atkreipia dėmesį ir į „juodas“ dėmes Lietuvoje – rajonus, kuriuose gyvenantys žmonės mažiau linkę rūpintis savo sveikata.
Higienos instituto duomenimis, 60-mečių ir vyresnio amžiaus šalies gyventojų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis mastas miestuose vidutiniškai siekia 664 atvejus 1000 gyventojų, o kaimuose – 572 atvejus 1000 gyventojų.
Santykinai didžiausia dalis sergančiųjų širdies ir kraujotakos sistemos ligomis gyvena Visagino, Kupiškio, Zarasų rajonų savivaldybėse. Mažiausiai „širdininkų“ – Neringos savivaldybėje.
„Nors sergamumas miestuose ir yra didesnis, tačiau būtent čia ligų diagnostika, sveikatos paslaugų prieinamumas yra geresni. Be to, miestų gyventojai skiria daugiau dėmesio savo sveikatai, o gyvenantieji kaimuose mažiau domisi savo fizine būkle, sveikatos paslaugos čia taip pat yra sunkiau prieinamos, trūksta specialistų“, – teigia gyd. P. Trinkauskas.
Gydytojai ir sveikatos priežiūros specialistai vieningi – būtų idealu, kad didėjant žmonių sąmoningumui, būtų pastebimas ir augantis savo sveikata besirūpinančių žmonių skaičius. Jei žmonės būtų fiziškai aktyvesni, mestų rūkyti, sergamumas širdies bei kraujagyslių ligomis būtų mažesnis.
Tuo tarpu gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Inga Slautaitė sako, kad labai svarbu mokėti suteikti pirmąją pagalbą ir laiku suprasti, kad žmogų ištiko insultas.
Pagrindiniai insulto simptomai, kuriais pasireiškia apie 80 proc. insultų, yra trys: kalbos sutrikimas, nusileidęs vienas veido kampas, rankos silpnumas.
Labai svarbi ir jūsų netiesioginė pagalba – informacija, kurią jūs pateiksite medicinos darbuotojams: kokiu laiku pacientas susirgo, ar jau rastas su insulto simptomais, kada matytas sveikas, kokius vaistus vartojo, kokiomis ligomis sirgo.
Ligos išvengti galima
Insulto išvengti galima daugeliu atveju. Jauniems ir sveikiems žmonėms insultas įvyksta retai, šiuo atveju dažnai kaltos genetiškai nulemtos ligos, arterijų sienelių traumos, įgimtas polinkis trombozei.
Visgi, dažniau insultas įvyksta žmonėms, turintiems tam tikrų rizikos veiksnių.
Todėl svarbiausios priemonės, mažinančios riziką patirti insultą, yra: spaudimo kontroliavimas ir gydymas (labai svarbiu ne tik vartoti vaistus, bet ir pasiekti tikslą – kad arterinis kraujo spaudimas būtų tam tikrose ribose), kontroliuoti kūno svorį, mažinti viršsvorį, mankštintis (bent po trisdešimt minučių penkis kartus per savaitę), kontroliuoti vartojamo alkoholio kiekį, gydyti prieširdžių virpėjimą, gydyti cukrinį diabetą, mesti rūkyti.
