Taigi, kaip efektyviausia yra auginti bulves?
Užsodinti bulvėmis ištisus laukus ir vėliau jas nukasti rankomis nėra lengva. Tačiau kelis krūmus savo darže galite užsiauginti be jokio vargo. Jei paprastos bulvės jūsų nedomina, pamėginkite paeksperimentuoti su įdomesnėmis jų veislėmis, tada galėsite nustebinti svečius, pavyzdžiui, violetine bulvių koše. Jei teikiate pirmenybę tradiciniam bulvių auginimo būdui, gegužės pradžioje sėklines bulves pasodinkite į vagą, o ūgtelėjusius krūmus laistykite du kartus per savaitę. Du kartus juos apkaupkite ir nepamirškite nupurkšti priemonėmis nuo Kolorado vabalų. Jei trokštate kažko neįprasta, išbandykite netradicinius bulvių auginimo metodus.
Be bulvių labai lengva užsiauginti ir kitas daržoves:
Žirniai
Žirniai visiškai nereiklūs, jų sėklos ilgai išlieka gyvybingos. Šie augalai sėjami tiesiai į dirvą gegužės pradžioje ar viduryje, pasirinkus bet kokį laisvą daržo kampelį. Žirniai gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje, jie nėra išrankūs dirvai ir bet kokiu atveju duos gerą derlių. Daigelius, kurie pasirodys lysvėse po vienos ar pusantros savaitės, reguliariai palaistykite, o kai žirnelių ūgliai pasieks 15 cm aukštį, jiems įkalkite atramas: vieną kuoliuką keturiems augalams. Žirniai aplink kuoliuką apsivynios patys, tačiau jų lysves būtų gerai aptverti juosta ar špagatu, kad stiebai nevirstų į šonus. Kai nuskabysite visas ankštis, žirnius išraukite ir sumeskite į kompostinę. Galite prisirinkti sėklų kitiems metams: jas išdžiovinkite ir suberkite į medžiaginį maišelį. Sėti žirnius toje pačioje vietoje galima tik po ketverių metų.
Aguročiai
Vieno aguročio daigo pakaks, kad šių daržovių prisivalgytų visa 3–4 asmenų šeima. Jei prisodinote aguročių visą lysvę, šiomis naudingomis daržovėmis galėsite aprūpinti ir visus kaimynus bei draugus. Gegužės pradžioje ar viduryje aguročių sėklas kelioms valandoms panardinkite į šiltą vandenį, o tuomet pasėkite maždaug 4–5 cm gylyje. Laistykite aguročius kartą per 10 dienų, periodiškai aplink juos papurenkite žemę ir netrukus pamatysite, kiek gelsvų žiedelių jie sukrovė. Derlių aguročiai pradeda duoti maždaug po mėnesio, kai pasirodo žiedai. Nelaukite, kol šios daržovės taps milžiniško dydžio: nepamirškite, kad jas nupjaudami atlaisvinate vietą naujiems aguročiams.
Kaliaropės
Kaliaropės pranašumas tas, kad jos išauginamos kur kas lengviau negu jų lapiniai ir žiediniai kopūstų giminės atstovai, o išsaugoti jas be didesnių pastangų galima iki pat pavasario. Kaliaropių sėklas sėkite tiesiai į dirvą birželio pradžioje ar viduryje. Ūgtelėjusius daigus apkaupkite, patręškite pelenais ir reguliariai laistykite. Neleiskite kaliaropėms peraugti – peraugusios daržovės sustabarėja ir įgauna aitrų skonį.
Šparaginės pupelės
Šparaginės pupelės yra ne tik naudingos, bet ir lengvai auginamos. Geriausia rinktis krūmines šparagines pupeles, nes vijoklinėms reikia papildomų atramų ar sienelės. Žinoma, jos gali papuošti jūsų sklypą, tačiau jei šparaginės pupelės jus domina tik dėl maisto, gaišti laiką atraminių konstrukcijų statymui neverta. Šparagines pupeles galite rinktis pagal spalvą (geltonąsias, žaliąsias ar violetines) ir pagal derėjimo laiką. Jos sėjamos birželio pradžioje, kai jau būna praėjęs netikėtų šalnų pavojus. Sėklas įterpkite į purią žemę 3 cm gylyje maždaug 30 cm atstumu. Jei prieš sėdami pupelių sėklas parą jas pamirkysite, daigeliai pasirodys po savaitės, o dar po mėnesio krūmeliai jau sužydės. Derlių galėsite skinti iki pat rudens. Jums tereikės kartą per dvi ar tris savaites papurenti lysvę ir palaistyti ją 3–4 kartus per mėnesį.
Svogūnai
Svogūnų laiškai, kurie daržuose pasirodo vieni pirmųjų, papildys vitaminais per žiemą nusilpusį organizmą. Auginti svogūnus labai paprasta. Gegužės viduryje pasodinkite į dirvą sėklinius svogūnėlius, kurių sezono metu atsiranda visuose prekybos centrų sėklų skyriuose. Sėkite juos 10–15 cm atstumu, eilėmis, kad vėliau būtų patogiau purenti žemę. Laistykite juos kartą per savaitę, kartą per mėnesį apravėkite ir jau vasaros viduryje turėsite kvapių žalumynų, o rugpjūtį galėsite krauti į dėžes atsargas žiemai.
Ridikėliai
Kokios pavasariškos salotos be ryškių ir traškių ridikėlių? Užsiauginti jų patiems yra kur kas maloniau, negu pirkti iš parduotuvės. Ridikėliai yra visiškai nekaprizingi, jų galima pasisėti jau balandį, o šiltnamyje – dar anksčiau. Į purią žemę sėklos sėjamos eilėmis arba beriamos kas 5 cm. Tarp eilių paliekamas 15 cm tarpas. Ridikėlių lysvės uždenkite plėvele, kuri apsaugos jas nuo naktinių šalnų. Daigelius laistykite du kartus per savaitę tiesiai per daržo plėvelę, o kai pasirodys šakniavaisiai, uždangalą nuimkite.
Ropės
Ši daržovė turi nemažai sveiką mitybą propaguojančių šalininkų. Ropės turi daug beta karoteno, vitaminų A, C, PP, B1, B2, E ir daugelį kitų naudingų medžiagų. Auginti ropes labai paprasta. Jos sėjamos į lysves gegužės viduryje ar pabaigoje ir pirmosiomis dienomis pridengiamos plėvele. Daigus, pasirodančius po 3–5 dienų, reikia reguliariai laistyti (kartą per savaitę) ir barstyti pelenais (kartą per 2–3 savaites). Jokių kitų trąšų ropėms nereikia. Kai daigai ūgtelės, juos praretinkite: palikite po vieną daigą kas 20 cm, o tarp eilių – 15–20 cm tarpą.
Burokėliai
Burokėlių nebūtina sodinti į lysves: jie puikiai dera ir šalia kitų kultūrų, pavyzdžiui, svogūnų ar braškių. Burokėliai sėjami gegužės pradžioje ar viduryje tiesiai į dirvą. Daigai pasirodo gana greitai. Vienintelis burokėlių trūkumas tas, kad jų sėklos yra daugiavaisės, todėl, kad ir kaip retai jas sėtumėte, retinti daigus vis tiek teks. Tręšti šių daržovių nereikia, į organines trąšas jie taip pat gali sureaguoti neigiamai. Burokėliai laistomi negausiai, bet dažnai (dirva turi būti nei permirkusi, nei sausa).
Krienai
Pakanka vieną kartą sklype pasodinti krieną ir daugiau niekada su juo neatsisveikinsite: jo lapų stebuklingu būdu atsiras skirtingose daržo vietose. Jei tokia perspektyva jūsų negąsdina, tuomet balandį nusipirkite kelias maždaug 20 cm ilgio krienų šaknis ir pasodinkite jas į paruoštą vietą (įkaskite kibirą be dugno ar 40 cm gylio duobės šonus išklokite šaligatvio plytelėmis). Krienai mėgsta derlingą žemę, todėl jie apsidžiaugs, jeigu juos patręšite mėšlu, kompostu ar mineralinėmis trąšomis. Sodinkite krienus maždaug pusės metro atstumu ir vasarą nepamirškite jų palaistyti. Jei krienai išplis, be gailesčio juos išraukite.
Parengė Elena Matiukaitė
