Nuolat jaučiamas susirūpinimas, baimės ar dirglumo jausmas – normali organizmo reakcija į iškilusius iššūkius, pavyzdžiui, vestuvių šventę, o galbūt darbo pokalbį ar egzaminą. Visgi, tokiai būsenai užsitęsus, organizmas gali duoti rimtų signalų apie būtinybę surasti tikrąją nerimo priežastį.
Medikai paaiškina, kokie veiksniai gali daryti įtaką mūsų psichologinei būsenai, kur ir kada žmonės turėtų kreiptis pagalbos.
Ką vadiname nerimo sutrikimu?
Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pastebi, kad jei prieš maždaug 10 metų Pasaulio sveikatos organizacija, o taip pat kitos tarptautinės psichiatrų organizacijos diskutavo apie žmones slegiančią depresijos epidemiją, t. y. augantį susirgimų šia liga skaičių, dabar situacija pasikeitė.
Pašnekovo teigimu, pastarąjį dešimtmetį kovojama su nerimo daroma žala žmonių psichologinei būsenai.
„Nerimo sutrikimo atvejų tikrai daugėja, ypač su tuo susiduria jauni, sveiki žmonės. O įtaką tam daro keli pagrindiniai aspektai – tai spartėjantis gyvenimo tempas, taip pat informacinės technologijos, pavyzdžiui, socialiniai tinklai, kur egzistuoja nepaprastai greita naujienų sklaida, didelis informacinis srautas“, – kalbėjo psichiatras.
M. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad žmonės neretai klaidingai mano, jog socialiniai tinklai gali padėti atsipalaiduoti. Realybėje taip nėra – smegenys yra per daug apkraunamos pertekline informacija, kuri neretai būna žalinga, t. y. kelianti neigiamas emocijas, taip pat ir nerimą dėl, pavyzdžiui, savo ateities“, – kalbėjo psichiatras.
Psichologė Goda Levinskaitė antrina ir pastebi, kad neretai jaunoji karta bando sugretinti savo gyvenimą su kitais asmenimis, kuriuos kasdieną mato socialinėje erdvėje.
„Pradedami kelti klausimai, kad galbūt nesu toks gražus ar graži kaip kiti, o gal socialiniame tinkle pastebite, kad kiti asmenys jau pasiekė tai, ko jums įgyvendinti iki šiol nepavyko. Tai tikrai gali padidinti įtampą ir nerimą“, – teigė pašnekovė.
Specialistai išskiria pagrindines nerimo sutrikimų formas:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas – būsena, kai asmuo nerimauja beveik dėl visko, pavyzdžiui, šeimos, vaikų ateities, savo sveikatos. Tokios būsenos metu juntama raumenų įtampa (gali pasireikšti drebulys, negalėjimas atsipalaiduoti, galvos, nugaros skausmai), fiziniai pojūčiai (padažnėja širdies veikla, kvėpavimas ir kt.).
- Panikos priepuoliai ir panikos sutrikimas – būsena, pasireiškianti neprognozuojamais ir nesusijusiais panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo ar baimės pasireiškia daug fizinių simptomų. Pavyzdžiui, gali būti jaučiamas skausmas krūtinėje, oro trūkumas, drebulys, prakaitavimas ir kt.
- Socialinės fobijos – pradedama vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui, viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje.
- Nerimas dėl sveikatos (hipochondrija) – pernelyg perdėtai rūpinamasi savo sveikata, pavyzdžiui, susidūrus su nedidelėmis sveikatos problemomis. Apie perdėtą nerimą dėl sveikatos gali liudyti tam tikri simptomai, pavyzdžiui, dažnas kalbėjimas apie ligas, itin ilgas informacijos apie ligas ieškojimas internete, itin dažni vizitai pas gydytojus, nerimas dėl sveikatos, trunkantis didžiąją dienos dalį.
- Specifinės (izoliuotos fobijos) – nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, pavyzdžiui, baimė gyvūnams, skrydžiams lėktuvu ir kt.
Verta prisiminti, kad nerimo sutrikimai neretai egzistuoja kartu su kitais sutrikimais, tokiais kaip depresija ar kompulsinis sutrikimas.
„Sveiko nerimo“ bijoti nereikėtų
Visgi saugotis „sveiko nerimo“, pasak M. Marcinkevičiaus, tikrai nereikia.
„Normalu, kai jaučiame nerimą tam tikrais, itin svarbiais gyvenimo momentais. Tai yra natūrali organizmo reakcija. Bet tam turi būti aiški priežastis“, – kalbėjo gydytojas psichiatras.
O psichologė G. Levinskaitė užsimena, kad „sveikas nerimas“, kaip tik gali leisti pasiekti tam tikrų teigiamų rezultatų.
„Siūlyčiau nevengti ir nebėgti nuo nerimo, nes normalus nerimas žmogų skatina veikti. Kitaip tariant, žmonių smegenys tam tikrose srityse tampa labiau aktyvesnės, todėl įmanoma tinkamiau pasiruošti, pavyzdžiui, svarbiam egzaminui ar renginiui.
Visgi reikia nepamiršti ir savęs pažinimo, t. y. suprasti, kokiose situacijose jūs patiriate per didelį nerimą, kas jus sugeba išmušti iš vėžių, sukelia diskomfortą. Atpažinus tokias situacijas, verta išmėginti skirtingus nusiraminimo būdus. Štai vieniems žmonėms gali padėti muzikos klausymas, kitiems gilus kvėpavimas, tretiems meditacija ar kita veikla“, – patarė psichologė.
Kada kreiptis į specialistus ir kur prašyti pagalbos?
Visgi, jeigu yra jaučiama, kad žmogus patiria nuolatinį nerimą, kuris trukdo atlikti kasdienius darbus ar yra patiriami specifiniai simptomai, pavyzdžiui, panikos atakos, tokiu atveju, pasak specialistų, verta neatidėlioti ir kreiptis pagalbos į psichologus ar psichoterapeutus.
„Jeigu nerimas kamuoja ilgiau kaip dvi savaites, reikėtų ne tik pasikalbėti su savo artimaisiais, bet ir apsvarstyti galimybę prašyti specialistų pagalbos tam, kad būtų galima išsiaiškinti tokios būsenos priežastis.
Nors bendrosios rekomendacijos, tokios kaip sportas, pasivaikščiojimai, sveika mityba ar kiti teigiami įpročiai iš tiesų padeda stiprinti psichikos sveikatą, tačiau jeigu nebus randama konkreti nerimo priežastis, tai nebūtinai leis išspręsti kilusią problemą“, – svarstė M. Marcinkevičius.
Jei gyventojai jaučia emocinius sunkumus ir nori pasikalbėti čia ir dabar, patariama kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
Taip pat nemokamas psichologo konsultacijas be gydytojo siuntimo galima gauti psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure.
Tuo atveju, jei yra reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, raginam kreiptis į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris leis įvertinti jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, skirs reikiamą gydymą.
Esant ūmiai būklei, kai gresia didelis pavojus sveikatai ar gyvybei, gyventojams patiriama skambinti trumpuoju pagalbos telefonu 112.
Gyventojams taip pat primenama, kad Lietuvoje veikia nemokama interaktyvi programėlė „Ramu“, kurią galima rasti: www.nerimoklinika.lt/ramu. Ši programėlė skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas.
Daugiau informacijos apie nerimo sutrikimus galima rasti adresu: www.pagalbasau.lt/nerimas/
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
