Dubajus yra geriausiai žinomas iš visų Jungtinių Arabų Emyratų. Tačiau jis nėra didžiausias ar turtingiausias šalies emyratas, galintis pasigirti geriausiais paplūdimiais.
Daugeliui žmonių Jungtiniai Arabų Emyratai išsyk asocijuojasi su viena vieta - Dubajumi. Nors jo munduras ir buvo šiek tiek suterštas pasaulinės finansų krizės, didžiulė ambicijų, pinigų ir pompastikos santalka neabejotinai pelno Dubajui XXI a. stebuklo reputaciją.
Jungtinių Arabų Emyratai susikūrė 1971 m., kuomet baigėsi sutartis su Britanija kaip arabų teritorijos globėja. Septynių susivienijusių emyratų sostine buvo paskelbtas Abu Dabis – emyratas, po savo dykumomis slepiantis didžiausius klodus naftos.
Jungtinių Arabų Emyratai – nesutaikomų priešingybių kraštas. Tik čia lenktyniaujančių kupranugarių mainymas gali atnešti milijoninius pelnus, nors lošimai yra draudžiami, o kaitinant 50 laipsnių vietiniai mieliau renkasi slidinėjimą nei atsivėsinimą jūroje.
Šioje šalyje kaip niekur kitur dominuoja pinigų kultas: milijonai imigrantų juodu darbu stato ištaigingus dangoraižius, kad savo šeimoms Pakistane, Bangladeše ar Filipinuose galėtų pasiųsti bent šiek tiek lėšų. Profesionalus iš Vakarų pasaulio ši vieta suvilioja galimybe gauti neapmokestintas pajamas, o šeikai savo pinigų perteklių realizuoja įspūdinguose projektuose. Visa tai tik parodo regiono daugialypumą.
Verslo emyratas Abu Dabis
Abu Dabio miestas didžiuojasi brangiausiu pasaulyje „The Emirates Palace“ viešbučiu. Jis yra toks didelis, kad po jį zuja specialūs darbuotojai, padedantys susigaudyti savo kambario negalintiems rasti svečiams. Net jeigu jame ir neapsistojate, galite įsmukti pasimėgauti iš britų laikų paveldėta popiečios arbatėlės gėrimo ir užkandžiavimo agurkiniais sumuštiniais ceremonija, kartu su tradiciniais arabų apdarais dėvinčias vietiniais.
Verta apsilankyti ir antrajame pagal dydį emyrato mieste – Al Aine. Jis – tikra viduryje dykumų plytinti oazė. O pakilus į greta įsikūrusį Hafeeto kalną ativeria neišpasakyti panoraminiai vaizdai. Į kalno viršūnę veda patogus kelias, kurio kažkada įsigeidė pats šeichas, norėdamas karštais vasaros mėnesiais tęsti savo sakalų dresavimą. Keliui tiesti buvo išleisti milijonai, tačiau dabar jis naudojamas itin retai.
Abu Dabį valdantis šeichas Kalifa, kaip ir Dubajaus valdžia, kuria dirbtines salas. Pirmojoje yra įrengta formulės-1 trasa, o antroji turėtų tapti kultūriniu centru, nes joje ketinama pastatyti Gugenheimo ir Luvro galerijas. Maža to, 2009 m. pabaigoje vienoje iš dirbtinių salų buvo užbaigtas pirmasis regione pajūryje įsikūręs golfo aikštynas.
Paplūdimių emyratas Fudžairas
Fudžairas – jauniausias iš visų emyratų. Nepriklausomybę nuo Šardžos emyrato jis atgavo tik 1952 m. Natūralia siena, skiriančia du emyratus, tapo Hadžaro kalnai.
Jis yra vienintelis emyratas, neturintis priėjimo prie Persijos įlankos. Kaip bebūtų, padėtį kompensuoja baltutėliai Omano įlankos paplūdimiai. Juose driekiasi nesuskaičiuojama galybė viešbučių, siūlančių geriausias nardymo regione galimybes.
Fudžairas ribojasi su Omano ekslavu Musandamu, kuris pasižymi kvapą gniaužiančiais kalnovaizdžiais ir fiordinio tipo pakrantėmis. Tai, viešint Fudžaire, gali tapti puikia vienadienės ekskursijos idėja.
Paminėti reikėtų ir garsųjį Fudžairo „Penktadienio turgų“. Jo stalai lūžta nuo vaisių ir daržovių gausos, o „aladiniškos“ dvasios turgui įkvepia antikvariniais daiktais prekiaujantys berniukai. „Penktadienio turgus“ yra vietinių gyventojų turgus, tačiau, kaip ir daugelį kitų dalykų JAE, jį valdo prekeiviai iš Pakistano ir Bangladešo. Beje, nereikėtų apsigauti: nors turgus dėl kažkokios priežasties ir vadinamas „Penktadienio“, jis ankstyvu metu vyksta kiekvieną savaitės dieną.
Kultūros emyratas Šardža
Prieš trisdešimt metų, kai Dubajus vis dar buvo aptriušęs žvejų kaimelis, Šardža pradėjo vystyti turizmą. Tačiau vėliau šeichas al-Quasimi persigalvojo ir nusprendė, kad vakarietiškos vertybės nėra tai, ko jis trokšta savo žmonėms.
Šardža virto visiškai „sausu“ emyratu, griežtai įgyvendinančiu šariato teisę. Išimtis dėl alkoholio vartojimo nedaroma net viešbučiams, todėl jie svečiams tiekia tik nealkoholius kokteilius ir alų. Kaip bebūtų, šalia įsikūręs Ajmano emyratas nesilaiko sauso įstatymo, todėl alkoholio panorėjusiems turistams tereikia kirsti Šardžos miesto viduryje įsikūrusią sieną.
Šardžos konservatyvumas puikiai tinka šeiminiam turizmui. Mieste yra bent 17 muziejų, kurie visi yra pritaikyti vaikams. Be to, galima užsisakyti taip vadinamą „kultūros karuselę“. Jos metu turistai yra ratu apvežami pro iškiliausius miesto architektūrinius statinius. Įsimintiniausia yra Šardžos dailės galerija, siūlanti lankytojams grožėtis didžiausia Persų įlankos šalyse arabiškojo ir orientalistinio meno kolekcija.
Šardža turėtų pavilioti ir tuos, kurie nori iš arčiau pažvelgti į tikrąjį arabų gyvenimą. Atėjus į paplūdimį, neišvysite daugybės besimaudančių žmonių. Paplūdimys arabų kultūroje yra laikomas susibūrimų, piknikų su draugais ir šeima vieta. Dėl šios priežasties į paplūdimį vyrai be moterų nėra įleidžiami. Žinotina, kad vilkėti šortus ir marškinėlius turistams čia leidžiama, tačiai maudymosi kostiumėliai susilauks itin neigiamos reakcijos. Tie, kurie į Šardžą vyksta su mylimuoju, turėtų pamiršti bent kiek artimesnes glamones. Įkalinti emyrate leidžiama ir už viešą bučiavimąsi.
