„Norėjau, jog jis neišgyventų,“- teigė Claire, kuri iš įsiūčio net trenkė kumščiu į sieną.
Šiandien 40-ies sulaukusi Claire jaučiasi labai blogai dėl praeityje išsakytų žodžių. Šiuo metu ji ir jos 27-erių partneris Andrew Papadimitriou į nieką pasaulyje nekeistų savo sūnaus Theo.
Theo gimė keturiais mėnesiais per anksti, o po trijų savaičių, jam dar būnant ligoninėje, vaikui buvo diagnozuotas Dauno sindromas. Tai genetinė liga, kuri apsunkina vystymąsi ir mokymąsi bei išsiskiria tam tikrais išvaizdos bruožais.
„Jaučiausi siaubingai. Net kumščiu trenkiau į sieną. Pykau, nes galvojau, kodėl tai nutiko būtent mums. Kai jau ruošiausi pranešti naujieną tėvams, žinojau, kad ir jų gyvenimas pasikeis. Apie šią ligą jau turėjau susidariusi išankstinę nuomonę ir nenorėjau, jog mums tektų su tuo susidurti,“ – pasakojo Claire. „Gėda prisipažinti, jog vos tik jam gimus norėjau, kad Theo neišgyventų. Būčiau atsisakiusi jo net nepažinus, tačiau kai apie tai pagalvoju dabar, būčiau padariusi didžiausią klaidą savo gyvenime.“
Tyrimai nieko blogo neparodė
Claire ir Andrew susitikinėjo metus, kai 2015-ųjų metų liepą Claire pasijuto esanti nėščia. Po 20-ies savaičių moteriai teko atlikti kraujo ir ultragarso tyrimus, kurie nustatytų, ar vaikelis gims sveikas, tačiau tuo metu tyrimai nieko blogo neparodė.
29-ą nėštumo savaitę Claire į ligoninę atvyko tipinei apžiūrai, tačiau po jai atlikto skenavimo paaiškėjo, jog vaikeliui iškilo pavojus.
„Gydytojas sakė, jog reikia nedelsiant išimti vaikelį iš mamos pilvo, nes jam pradėjo trūkti deguonies ir sustojo augimas. Man buvo šokas. Tuo metu norėjau pabėgti iš ligoninės apsikabinus pilvą. Pasijutau taip, lyg mane kas įbaugino ir atėmė viską, ką turėjau. Atvykau čia be Andrew, tačiau teks pasilikti dėl visai kitokių ir gan rimtų priežasčių,“ – pasakojo Claire. „Andrew skambinau verkdama, niekas negalėjo manęs nuraminti. Jis ligoninėje atsidūrė labai greitai ir buvo tylus bei ramus, tačiau žinojau, jog jam taip pat buvo sunku visa tai priimti. Manėme, jog dar turime 11 savaičių, per kurias planavome visiškai pasiruošti vaikelio atsiradimui namuose, bet visi planai greitai subliuško.“
Gydytojų teigimu, ankstyvas gimdymas kūdikiui suteiks daugiau šansų išgyventi. Po trijų dienų Theo į pasaulį atėjo cezario pjūvio pagalba.
Mažylis svėrė vos 1 kg ir buvo paguldytas į naujagimių intensyvios priežiūros skyrių.
„Kaip ir kitos ką tik vaikelius pagimdžiusios mamos, labai norėjau jį laikyti savo rankose. Deja, tuo metu to padaryti negalėjau ir tai mane labai liūdino,“ – sakė mama.
Kai jiems pagaliau buvo leista pasimatyti su Theo, berniukas inkubatoriuje buvo prijungtas prie įvairių laidų. „Jis buvo panašus į lengvai pažeidžiamą gyvūną. Troškau jį kuo greičiau laikyti savo rankose,“ – teigė Claire.
Prisipažįsta klydusi
Pernai metų balandžio mėnesį, kuomet Theo jau buvo galima vežtis namo, pora vis dar taikstėsi su jų sūnaus diagnoze.
Pirmąkart tapusi mama, Claire ieškojo informacijos apie Dauno sindromą, prisijungė prie įvairių mamų ir vaikų klubų, skaitė kitų tėvų, susidūrusių su šia diagnoze, pasakojimus.
Ji taip pat pradėjo rašyti tinklaraštį „Mama kitokiame kelyje“ (angl. Mum on a Different Path), kuriame pasakojo apie savo kelionę.
Rinkodaros skyriuje dirbanti Claire prisipažino, jog per pernai vykusias šeimos atostogas Kroatijoje ji pagaliau pasijuto laiminga.
„Atostogavome ir bandėme gyventi kaip normali šeima. Viskas buvo nuostabu. Tik tada pagaliau susitaikiau su tuo, kas įvyko. Galbūt Theo ir serga Dauno liga, tačiau jis toks nuostabus ir laimingas vaikas,“ – pasakojo ji.
Claire taip pat nori, jog kiti žmonės būtų labiau informuoti apie šį sindromą.
„Prisimenu tą moterį ligoninėje ir man jos pasidaro gaila. Buvau ta, kuri 5 dienas negalėjo ant rankų paimti savo naujagimio ir tuomet dar nežinojo, kas jos laukia. Visoms mamoms, kurios susidūrė su panašia situacija, noriu pasakyti, kad šviesa tunelio gale yra. Man vis dar sunku su tuo susitaikyti, tačiau Theo į nieką kitą pasaulyje nė už ką nekeisčiau. Jo gyvenimas nėra prastesnis nei sveikų vaikų. Jis – tobulas vaikas,“ – mintimis dalinosi Claire.
