Uteniškis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad treniruotės metu patyrė kelio traumą. Nuvykęs į ligoninę jis gavo atsakymą, kad tai viso labo tik sumušimas. Visgi skausmas niekur nesitraukė ir jis nusprendė pasitikrinti dar kartą. pasirodo, kad nuojauta jo neapgavo – gydytojai pirmą kartą nepamatė, kad vyrui plyšo meniskas.
„Vienos treniruotės metu kažkokiu būdu netyčia negerai pastačiau koją ant žemės ir staiga pajutau itin nemalonų kelio skausmą. Po jo nieko nelaukdamas išvykau į ligoninės priėmimo skyrių, kur mane apžiūrėjusi gydytoja patikino, kad aš tik susitrenkiau kelį ir važiuočiau gydytis į namus. Tačiau skausmas tik didėjo, kojos priminti negalėjau visai.
Nutariau pats privačiai kreiptis pas gydytoją, kuris man išrašė siuntimą atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Gavęs tyrimo atsakymą nustėrau – man buvo plyšęs meniskas, nors priėmimo skyriuje patikino, kad kelią tik susitrenkiau. Dabar laukiu operacijos ir noriu įspėti kitus – nenumokite ranka į kelio skausmą, jis gali slėpti kur kas rimtesnę bėdą“, – laiške rašo uteniškis.
Menisko plyšimas – dažna sportininkų trauma
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas ortopedas traumatologas Mindaugas Klinga naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip atpažinti, kad meniskas yra pažeistas ir kodėl svarbu išlaikyti jį sveiką.
„Meniskas yra svarbi kelio sąnario struktūra, kurios pagrindinė funkcija – sąnaryje suteikti amortizacijos, gaunant apkrovas sąnaryje ir stabilizuoti sąnarį. Tokios pagrindinės dvi jo funkcijos, tai reiškia, kad esant pažeidimams šios dvi funkcijos ir nukenčia“, – sako jis.
Pasak gydytojo, menisko plyšimus reikėtų išskirti į trauminius plyšimus, kai jie atsiranda dėl konkrečios traumos, pavyzdžiui, kai žmogus nugriuvo, pakreipė kelio sąnarį. Vyresniems žmonėms būdingiau, kai meniskas suplyšta dėl sąnario dėvėjimosi proceso, pavyzdžiui, dėl neteisingų kūno apkrovų, kurios apkrauna tam tikras sąnario struktūras.
„Jeigu kalbant apie menisko dėvėjimąsi, pradinėse stadijose gali nebūti jokių skundų ir skausmų. Žmonės labai dažnai vaikšto nežinodami, kad menisko plyšimai gali egzistuoji jų sąnaryje. Jeigu plyšimai yra besimptomiai ir nesukelia jokių problemų, jie gali būti ir negydomi.
Svarbiausi atvejai yra jaunesniems žmonėms, kai yra trauminiai plyšimai, jie nestabilūs ir jie sukelia du simptomus – arba sąnarys skauda, arba jis stringa. Tas skausmas gali būti susijęs su fizinio skausmo netoleravimu, daugiau pavaikščiojus gali atsirasti skausmai, gali naktimis skaudėti, gali netoleruoti vienos pozos ilgą laiką.
Įvairūs skausmai, kurie provokuoja tinimą, lėtinį uždegimą – yra vienas pavojus. Antras – jeigu meniskas yra nestabilus, jis stringa tarp sąnarinių paviršiu ir jis užsiblokuoja. Žmogui atrodo, kad jis nebegali ištiesti ar sulenkti kojos. Tokius plyšimus jau reikia gydyti operaciniu būdu“, – aiškina jis.
Simptomai, kurie atskleidžia, kad plyšo meniskas
Jaunesniems žmonėms, o ypač sportininkams, būdingesnis trauminės kilmės menisko plyšimas.
„Daug sportuojantiems žmonėms plyšimai gali būti ir be traumų, tiesiog dėl per didelių sportinių krūvių. Tai gali padaryti įtaką kitokio pobūdžio plyšimui, pavadinkime degeneracinį plyšimą, kuris gali lygiai taip pat būti skausmingas ir blokuoti sąnarį“, – nurodo M. Klinga.
Tačiau pats žmogus gali ir nesuprasti, kad plyšo meniskas. Žmonės dažnai patiria įvairiausias nedideles traumas ar kryptelėjimus.
„Jeigu išgėrus tabletę ir pabuvus porą dienų ramiai skausmai dingo, tuomet nerimauti nereikėtų. Bet jeigu po fizinės apkrovos ar staigesnio judesio skausmai atsinaujina ir nedingsta, tuomet reikėtų kreiptis į specialistą – ortopedą-traumatologą, kad jis apžiūrėtų tą sąnarį ir atliktų kažkokius detalesnius tyrimus, pradedant rentgeno nuotraukomis, baigiant echoskopu ar magnetiniu tyrimu“, – sako gydytojas.
Trauminiams plyšimams reikalinga operacija. Ji gali būti dviejų tipų:
„Jeigu yra galimybė meniską išsaugoti – jis siuvamas ir atstatomas į tą vietą, kur ir turi būti, viliantis, kad jis sugis ir vėl tinkamai atliks savo funkciją. O kartais tie plyšimai yra sudėtingi – meniskas yra visiškai sudriskęs, todėl neretai tenka tą menisko dalį ir visai pašalinti. Tada žmogus gyvena be menisko.
Menisko praradimas kurį laiką nesijaučia ir galima daug metų ramiai gyventi, tačiau, kaip minėjau, jis turi tą amortizacinę ir stabilizuojančią funkciją atlieka, todėl vėliau gali atsirasti ir antriniai sąnario pažeidimai“.
Kaip apsaugoti meniską?
Paprasto būdo, kaip apsaugoti kelių meniskus – nėra. Tačiau yra keletas patarimų, kaip nutolinti pažeidimus.
„Visų pirmą, kalbant apie ilgalaikius pažeidimus, reikia vengti traumų, neužsiimti tokia veikla, kuri provokuoja traumas. Aišku, nekalbame apie profesionalius sportininkus. Reikia paskirstyti fizines apkrovas teisingai. Norėdami užsiimti sportu ir neprofesionaliai, pasitarkite su treneriais, kaip teisingai tai daryti, kokiu režimu. Taip pat labai svarbus faktorius yra viršsvoris. Su juo mes gauname dideles apkrovas sąnariams ir tos kelio struktūros tiesiog neatlaiko.
Prieš pradėdami sportuoti apšilkite. Labai svarbūs tempimo pratimai, kad raumenys apšiltų prieš didelį krūvį ir būtų elastingi. Kitas svarbus momentas – turėti gerą raumenų balansą. Su treneriais ar kineziterapeutais reikėtų aptarti, kas padėtų stabilizuoti sąnarius, atstatyti pusiausvyrą. Ir tuo būdu išvengti traumų ateityje“, – nurodo gydytojas.
