Valdas Papievis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Per atostogas prancūzus labiausiai traukia jūra. Tačiau ką daryti, tarkim, paryžiečiams, negalintiems sau leisti prabangos prie jos išvažiuoti? Tegu per daug nenusimena – dalis žemutinių Senos krantinių virs jūros pakrante. Čia bus atidarytas Paryžiaus paplūdimys. Maudytis negali, bet įspūdis toks, lyg atsidūrei prie jūros. Įspūdžio kaina – 2 mln. eurų (maždaug tiek kainuoja įrengti Paryžiaus paplūdimį).
Mėgstamiausia per atostogas išvykstančių prancūzų kryptis – Provansas ir Viduržemio jūros pakrantė, užsienio šalys – Ispanija, Italija, Turkija. O planuojamas metinis atostogų biudžetas šiemet padidėjęs 100 eurų. Prancūzų šeima per atostogas ketina išleisti vidutiniškai 2 078 eurus. Vis dėlto pusė atostogautojų stengsis neviršyti 1,5 tūkst. ribos, o štai 15 proc. (7 mln. prancūzų) atostogoms skirs daugiau nei 3,5 tūkst. eurų.
Ekonomika auga ne taip, kaip tikėtasi
Prancūzijos ekonomika atsigauna lėčiau, nei tikėtasi. Pernai ūkis pasistiebė 0,4 proc. Šių metų biudžetą vyriausybė sudarė planuodama 1 proc. augimą. Deja, pirmojo pusmečio rezultatai temdo net ir tokį santūrų optimizmą. Remdamasis jais, Prancūzijos nacionalinis statistikos institutas prognozuoja, kad ūkis šiais metais kils 0,7 proc.
Ekonomikos burlaivį varantis vėjas pasisukęs Prancūzijai palankia kryptimi, bet nėra toks stiprus, kad galėtum tikėtis labai gerų ir greitų rezultatų. Taip, gyventojų perkamoji galia šiek tiek padidėjo, tačiau ne tiek, kad išjudintų vartojimą. Dėl to įmonės labai atsargiai plečia veiklą. Užsienio prekybos prognozės irgi nerodo, kad ji prisidės prie spartesnės ūkio plėtros.
Nesiseka Prancūzijai sutramdyti ir nedarbo. Dėl nepakankamo ekonomikos augimo jis šių metų gale tebesisuks apie 10 proc., tikriausiai – truputėlį daugiau. Nedžiugina ir kiti makroekonomikos rodikliai. Vyriausybės tikslas – biudžeto deficitą šiemet sumažinti iki 3,8 proc. O štai pirmąjį šių metų ketvirtį jis šoktelėjo nuo 4,2 proc. iki 4,4 proc.
Viešojo sektoriaus skola kovo pabaigoje sudarė 93,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Ar, paskelbus antrojo ketvirčio rezultatus, nepamatysime, kad ji, ta viešojo sektoriaus skola, jau peržengusi simbolinę 2 tūkst. mlrd. eurų ribą?
Prezidentas pažadų kol kas neišsižada
Pernai Prancūzijos nacionalinės šventės proga kalbėdamas per televiziją prezidentas Francois Hollande`as džiaugėsi, kad ekonomika pradeda atsigauti. Šių metų liepos 14 d., paklaustas, kurgi tas atsigavimas, šalies vadovas tvirtino tą patį: „Taip, ekonomika atsigauna. Tik šis atsigavimas silpnas, svyruojantis, pažeidžiamas.“ Metų pradžioje jis nusprendęs paspartinti tempą, taip ir atsiradęs vadinamasis „Solidarumo paktas“. Vienas svarbiausių šio pakto dėmenų – už sumažintą mokestinę naštą įmonės įsipareigoja kurti naujas darbo vietas. F. Hollande`as išvardijo ir valstybės įsipareigojimus trejiems metams: remti įmones, mažinti mokesčius, toliau tęsti taupymo politiką.
Prezidentas nė tikėtis negalėjo išvengti klausimo apie nedarbą. Pernai jis žadėjo, kad jam pavyks jį suvaldyti ir metų gale nedarbas pradės mažėti. F. Hollande`as pripažino, kad toks buvęs tikslas, deja, jo pasiekti taip ir nepavyko. „Aš būčiau galėjęs čia ir sustoti, – sakė šalies vadovas, – bet ne.“ Jau daug metų nedarbo lygis Prancūzijoje svyruoja apie 10 proc., ir jis negalintis su tuo susitaikyti. „Mes dar ne viską išbandėme ir mes nelauksime“, – teigė F. Hollande`as, o paskui užsiminė apie rudenį organizuojamą susitikimą profesiniam mokymui skatinti.
Nacionalinės šventės dieną prezidentas pažadėjo sumažinti mokesčius: „Mes dėsime pastangas, kad šimtai tūkstančių prancūzų mokėtų mažiau mokesčių.“ Jis atkreipė dėmesį į vidurinę klasę, labiausiai nukentėjusią nuo padidintų mokesčių. F. Hollande`as pripažino, kad pajamų mokesčius dabar moka daugiau gyventojų nei prieš penkerius metus, ir priminė, kad dalis juos mokėjusiųjų jau šiemet nuo šios prievolės bus atleisti.
