Išskirtinio iškilmingumo apdovanojimų renginiui suteikė jo globėjo Prezidento Valdo Adamkaus apsilankymas ir įkvepianti kalba. „Kai žiūriu į jūsų bendruomenę, aš galvoju: ne vienas iš jūsų padarėte tai, kas atrodo virš žmogaus jėgų, virš žmogaus galimybių ir galių. Kaip žmogus, kuris pats ne vieną valandą esu praleidęs stadione ir sporto salėje, žinau, kad sportinės pergalės neatsiranda iš niekur. Už jų visada stovi valia, pasišventimas ir ilgos valandos kantraus darbo. Valia, sportininko charakteris, laimėjimo mentalitetas“, – kalbėjo Prezidentas.
V. Adamkus įteikė ir pirmąjį geriausiųjų 2018 m. neįgaliųjų sportininkų penketuko apdovanojimą. Jį iš Prezidento rankų priėmė Kęstutis Skučas. Berlyne vykusiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate jis iškovojo aukso ir sidabro medalius. Penkiose paralimpiadose dalyvavęs sportininkas svajoja ir apie Tokijuje vyksiančias žaidynes. Daugelį metų pasaulio ir Europos čempionatų plaukimo rungtyse pergales skynęs K. Skučas dabar visas jėgas ir dėmesį sutelkęs į vežimėlių lenktynes. Šioje sporto rungtyje Berlyne pasiekti rezultatai ir lėmė Kęstučiui vietą geriausiųjų šalies neįgaliųjų sportininkų penketuke.
2018-ųjų sportininkų apdovanojimai išskirtiniai ir dėl dar vienos priežasties – tai buvo lengvaatlečių triumfas. Be K. Skučo, į geriausiųjų penketuką pateko ir šie Europos čempionate medalius iškovoję lengvaatlečiai: Andrius Skuja (ieties metimas ir rutulio stūmimas), Danas Sodaitis (bėgimas), Ramūnas Verbavičius (ieties metimas) ir Donatas Dundzys (rutulio stūmimas).
„Nebūtų sportininkų, nebūtų ir manęs“
Neįgaliųjų klubo „Šiaulietis“ prezidentas ir treneris Deimantas Jusys apdovanojimų ceremonijoje buvo vienintelis, ant apdovanojimų pakylos kilęs net tris kartus. Dusyk – su savo auklėtiniais: į geriausiųjų penketuką patekusiu A. Skuja ir „Metų proveržio“ nominaciją pelniusiu Egidijumi Valčiuku, kai kartu su sportininkais buvo pagerbti ir jų treneriai. Trečią kartą atsiimti apdovanojimo D. Jusys pakilo jau vienas – jam skirtas „Metų trenerio“ apdovanojimas.
Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate, kurio prizininkai ir tapo šių apdovanojimų herojais, dalyvavo trys šiauliečio trenerio auklėtiniai: E. Valčiukas ir A. Skuja grįžo su medaliais, per porą sprindžių nuo nugalėtojų pakylos liko Jonas Spudis. Po iškilmingos apdovanojimų ceremonijos D. Jusys buvo atviras: kartu su jo treniruojamais sportininkais pasiektos pergalės jam svarbesnės už asmeninius įvertinimus ir apdovanojimus. „Nebūtų sportininkų, nebūtų ir manęs“, – sako jis.
Daugelis sportinio meistriškumo Šiauliuose siekiančių lengvaatlečių šią trenerio mintį galėtų perfrazuoti taip: „Nebūtų trenerio, nebūtų ir sportininkų, ir tokių pasiekimų.“ Ir jie būtų teisūs – Šiauliuose neįgaliųjų sportą išjudino du žmonės: D. Jusys ir šiandieninis Lietuvos paralimpinio komiteto (LPOK) prezidentas, o tuomet – po sunkios traumos į neįgaliųjų sportą apsisprendęs grįžti Mindaugas Bilius.
Su neįgaliaisiais sportininkais D. Jusys dirba nuo 2009 metų, kai buvo Šiaulių sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Neįgaliųjų sportas buvo viena iš jam patikėtų sričių. O Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriuje pasiteiravęs, kodėl čia nekultivuojama lengvoji atletika, išgirdo pasiūlymą pačiam imtis šios sporto šakos, burti norinčius ja užsiimti neįgaliuosius, formuoti grupę. Kiek pasvarstęs sutiko tapti treneriu. Tris sportininkus jau turėjo – bėgiką Mindaugą Bernotą, šuolininką į tolį Simoną Kurutį ir bėgiką Augustą Vaitaitį. Ketvirtuoju tapo M. Bilius.
2012-aisiais, prieš pat Londono paralimpines žaidynes, į kurias šiauliečiai išlydėjo M. Bilių, buvo įkurtas neįgaliųjų sporto klubas „Šiaulietis“. Jo steigėjai išsikėlė ambicingą tikslą – tapti jaunųjų sportininkų kalve, siekti rezultatų, ugdyti meistriškumą. D. Jusys sako, kad šie tikslai ir šiandien pagrindinė visų 20 neįgalių sportininkų, klubo narių motyvacija. „Užimtumas – ne mūsų veikla. Jeigu pas mus atėjai, turėsi dalyvauti čempionatuose, stengtis, siekti rezultatų, juos gerinti“, – pasakoja treneris.
Pernai Berlyne vykusio Europos lengvosios atletikos čempionato, iš kurio jo auklėtiniai atvežė tris medalius, D. Jusys sėkmingiausiu nevadina. Pasak jo, be apdovanojimų šiauliečiai negrįžo ir 2012, 2014, 2016 metais. „M. Bilius po du medalius iškovodavo, gerai sekėsi ir kitiems, – sako D. Jusys. – Šiemet ruošiamės pasaulio čempionatui, kuris lapkričio pradžioje vyks Dubajuje. Dar laukia pasaulio jaunių čempionatas Šveicarijoje.“ Mintyse – ir Tokijo paralimpinės žaidynės. Treneris viliasi, kad trys šiauliečiai – A. Skuja, E. Valčiukas ir J. Spudis – į šalies rinktinę turėtų patekti.
Pirmą kartą įvertinti ir apdovanoti sporto klubai
Kauno „Santakos“ sporto klubas gyvuoja jau 31 metus. Ilgametė jo pirmininkė Irena Sadauskienė neslepia – per visus šiuos metus pirmą kartą geriausių metų sportininkų apdovanojimuose pagerbti ir jie. „Nors iškilmingoje ceremonijoje visa garbė teko man, neabejoju, kad šiuo apdovanojimu džiaugsis visi 85 neįgalieji, dalyvaujantys net 9 sporto šakose, – sako I. Sadauskienė. – Mums labai reikšminga ir finansinė parama. Tūkstantis eurų, kuriuos gavo visi 10 apdovanotų sporto klubų, yra didžiulė paspirtis. Grįžusi visus pradžiuginsiu – galėsime apmokėti kelionę į Latvijoje vyksiančias šaudymo varžybas.“
LPOK prezidentas M. Bilius neabejoja, kad sporto klubai – visos neįgaliųjų sporto piramidės pagrindas. Jie pritraukia žmones, padeda jiems tobulėti, augina būsimus paralimpiečius, todėl šiai grandžiai reikia skirti kuo daugiau dėmesio.
Išrinkti geriausius sporto klubus buvo patikėta Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai (LNSF) ir Lietuvos aklųjų sporto federacijai (LASF). LNSF generalinė sekretorė Irena Burim sako, kad atranka vykdyta atsižvelgiant į LPOK patvirtintus kriterijus. Didžiausias dėmesys skirtas paralimpinių sporto šakų čempionatams, juose pasiektiems rezultatams, naujų sportininkų pritraukimui ir kt.
Geriausių neįgaliųjų sportininkų apdovanojimuose įvertinti 6 LNSF sporto klubai: Šiaulių „Entuziastas“, Kauno RSK ir „Santaka“, Vilniaus „Feniksas“, Alytaus „Alytupis“ ir Marijampolės „Siekis“. LASF rekomendavus apdovanoti Vilniaus „Šarūnas“ ir „Šaltinis“, Kauno „Sveikata“ ir Šiaulių „Perkūnas“.
Lengvajai atletikai ir sportiniam meistriškumui pirmenybę teikiančio „Šiauliečio“ sporto klubo vadovas D. Jusys neslepia – ne visi sportuoti norintys žmonės ryžtasi tapti šio klubo nariais. „Krepšiniu, tinkliniu, stalo tenisu besidominčius neįgaliuosius nukreipiame į „Entuziasto“ sporto klubą. Gerai, kai žmonės turi galimybę pasirinkti“, – sako jis. „Entuziasto“ pirmininkas Bronius Volbikas patvirtina: įvairiomis sporto šakomis šiame klube aktyviai užsiima 35 neįgalieji. Ypač populiarus krepšinis, tinklinis, neseniai atsiradęs badmintonas. „Šaulių energija“ šeštadieniais mums skiria savo sporto salę, turim puikias sąlygas užsiimti mėgstama veikla“, – sako B. Volbikas.
Geriausių neįgaliųjų sportininkų apdovanojimų renginyje ne kartą žavėtasi šių žmonių valia ir ryžtu. Prezidentas V. Adamkus pabrėžė, kad neįgalieji sportininkai ne kartą padarė daug daugiau nei buvo iš jų tikėtasi. „Todėl dėkoju kiekvienam, kuris negaili laiko, dvasinių ir fizinių jėgų ir rodo pavyzdį kitiems žmonėms, o ypač jaunimui. Tegul jie netaps čempionais, tegul nelaimės aukso medalių, bet matydami, kas yra valia, ryžtas, charakteris ir pasišventimas, taip elgsis bet kokioje gyvenimo srityje, bet kokiame darbe“, – kalbėjo V. Adamkus.
Straipsnio autorė – Aldona Milieškienė.