„Ką tik atidarytas Lentvario kultūros centras. Pastato rekonstrukcijai išleistos didžiulės lėšos – 1,844 mln. eurų. Žiūrime į tą pastatą ir negalime patikėti – prie įėjimo ir vėl įrengtas nuožulnus lauko sąlygoms nepritaikytas keltuvas. Tris mėnesius pastovės ir pradės rūdyti, gesti, neveikti“, – įsitikinęs R. Dubickas. Jis neslepia nesuprantąs, kodėl kartojamos vis tos pačios klaidos, kodėl iš jų nepasimokoma. „Daugybę kartų kalbėjome apie tokį nepasiteisinusį keltuvą Vilniuje, požeminėje Pilaitės perėjoje, bet išvadų nedarome, vėl formaliai pritariame bet kokiam pritaikymui“, – nusivylimo neslepia R. Dubickas. Pasak jo, tokie keltuvai į kultūros, kitas gausiai lankomas įstaigas netinka ir dėl to, kad jie nepritaikyti kelti daug žmonių. „Jeigu į šiame centre vykstantį renginį atvyks 10 neįgaliųjų vežimėliais judančių žmonių, dalis jų galės pamatyti vos pusę programos, nes šie keltuvai dirba labai lėtai. „Daug patogiau čia būtų buvę įrengti pandusą, – sakė jis. – Niekaip negalime pasiekti, kad atsirastų tokius sprendimus kontroliuojanti komisija, institucija ar pan.“
Į susitikimą su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininku Gediminu Vasiliausku atvykę neįgalieji buvo įsitikinę, kad Seimas galėtų padėti spręsti ne vieną aktualią problemą.
Pajamos didėja, skurdo problema lieka
Į kitų metų biudžetą įtrauktas pensijų, kai kurių kitų išmokų augimas neįgaliesiems kelia pagrįstą nerimą. R. Dubickas atkreipia dėmesį, kad neatsižvelgta į tai, kaip vienos biudžeto eilutės pokytis veikia visą sistemą. „Kalbu apie nesikeičiantį valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį. Neįgaliesiems, socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms jis labai svarbus. Nuo jo priklauso nemažai kitų dalykų: paramos maisto produktais skyrimas, kompensacijos už būsto šildymą, karštą vandenį, galimybė gauti ar gyventi socialiniame būste ir kt. Šiek tiek padidinus pensiją, bet palikus galioti tą patį VRP, nemažai žmonių netenka gautos paramos“, – sakė R. Dubickas.
Pasak jo, tokį precedentą jau turėjome, kai prieš kelerius metus padidėjus išmokoms socialiniuose būstuose gyvenantiems neįgaliesiems buvo pradėti siųsti pranešimai apie iškeldinimą, nes didesnės jų pajamos nesuteikia teisės naudotis tokia valstybės parama. Sujudę, įvairių valstybės institucijų duris ėmę varstyti neįgalieji pasiekė, kad skubos tvarka būtų priimta teisės akto pataisa, numatanti tam tikras išlygas dėl padidėjusių pajamų suderinamumo su galimybe likti gyventi socialiniame būste. „Su panašia situacija neįgalieji gali susidurti ir dabar, – sako R. Dubickas. – Nors kartu su padidėsiančiomis išmokomis auga ir išlaidos (tikriausiai jau visi gavome pranešimus apie didėsiančias elektros kainas), bet nesikeičiant VRP dydžiui (122 eurams) nemažai neįgaliųjų neteks socialiai remtinų asmenų statuso ir atsidurs dar didesniame skurde.“
V. Pranckiečiui pasidomėjus, kokį šios problemos sprendimą siūlo patys neįgalieji, R. Dubickas sakė, kad būtina peržiūrėti VRP dydį – galbūt susieti jį su pensijų dydžiu, panašiai kaip pensijų didinimas susietas su vidutinio darbo užmokesčio kilimu.
Phillas Collinsas (buvęs „Genesis“ muzikantas)
Charlie Wattsas („The Rolling Stones“)
Rickas Allenas („Def Leppard“)
Automobilių registracijos mokesčio tvarkoje reikia išlygos
Nerimą neįgaliesiems kelia ir Seimo priimtas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas, kuriuo nustatytas su lengvųjų automobilių tarša susijęs mokestis. Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ valdybos nario, teisininko Žilvino Mišeikio teigimu, šį teisės aktą taip pat reikėtų papildyti, nes dabar šis mokestis kėsinasi į neįgaliųjų gaunamą valstybės paramą – viena ranka duodama, kita atimama.
„Neįgalieji kas 6-erius metus gauna 1216 eurų kompensaciją lengvajam automobiliui įsigyti ar pritaikyti, kad jį būtų galima valdyti rankomis. Turime pripažinti, kad didelė dalis neįgaliųjų gyvena skurdžiau negu šalies vidurkis, ir natūralu, kad negalės įsigyti naujo arba naujesnio automobilio, todėl pirks senesnius, – sakė Ž. Mišeikis. – O senesniam automobiliui taršos mokestis automatiškai didesnis. Todėl prašome šiame įstatyme numatyti išlygą, kad vienam automobiliui, kurį neįgalusis įsigyja per 6-erius metus, taršos mokestis nebūtų taikomas.“
Pasak Ž. Mišeikio, kad šia išimtimi nebūtų piktnaudžiaujama ir neįgaliojo vardu nebūtų registruojamas daugiau nei vienas automobilis, šią nuostatą būtų galima susieti su tikslinės kompensacijos skyrimu – kartą per 6-erius metus skiriama piniginė parama automobiliui įsigyti ar pritaikyti ir kartą per šį laikotarpį netaikomas automobilio registravimo mokestis.
Kadangi šis įstatymas įsigalios nuo 2020 m. liepos 1 d., Seimo pirmininkas paragino neįgaliuosius šį savo siūlymą pateikti raštu, kad būtų galima apsvarstyti komitetuose.
Sunkios negalios asmenys jaučiasi diskriminuojami
Susitikime diskutuota ir dar apie vieną aktualią problemą – neįgalieji įsitikinę, kad dabar veikiantis Užimtumo įstatymas diskriminuoja sunkią negalią turinčius asmenis. „Neįgalusis, kurio darbingumas nuo 0 iki 25 proc., negali gauti bedarbio statuso ir su tuo susijusių socialinių garantijų (nedarbo išmokos ir kt.), – pabrėžė Ž. Mišeikis. – Jis gali būti tik kaip darbo ieškantis žmogus, o ne bedarbis.“
Lietuvoje dirba apie 2 tūkst. sunkią negalią turinčių žmonių ir tokiam skaičiui asmenų ši Užimtumo įstatymo nuostata yra aktuali. Jeigu toks žmogus netenka darbo, jis atsiduria nelygioje padėtyje net su kitais neįgaliaisiais.
V. Pranckiečio padėjėja (apygardoje) Kristina Kučinskaitė-Grudienė šią situaciją detalizavo dar išsamiau. Pasak jos, jeigu esi neįgalusis ir netenki darbo, gali tikėtis tam tikrą laiką gauti bedarbio išmoką, o asmuo, kurio darbingumas 0–25 proc., kaip bedarbis neregistruojamas ir tokios išmokos negauna. Ir tai, pasak R. Dubicko, yra diskriminacinė nuostata, atimanti motyvaciją grįžti į darbo rinką.
Seimo pirmininkui užsiminus, kad dviejų paramų negauna ir kiti asmenys, Ž. Mišeikis atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nekalbama apie dvigubą – bedarbio ir neįgalumo išmoką, nes tai būtų socialiai neteisinga. „Kalbame apie skirtumą tarp bedarbio ir neįgalumo pašalpos“, – pabrėžė jis.
Jeigu žmogus gavo didesnį atlyginimą, nuo kurio skaičiuojama bedarbio pašalpa, iš jos atimama neįgalumo išmoka, ir šis skirtumas išmokamas lengvesnę negalią turintiems žmonėms. Toks pats principas turėtų būti taikomas ir sunkią negalią turintiems žmonėms, įsitikinę susitikime dalyvavę neįgaliųjų atstovai.
V. Pranckiečio teigimu, ši problema bus perduota Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui. Seimo pirmininkas išsakė nuomonę, kad daugelį neįgaliųjų keliamų klausimų reikėtų išsamiau aptarti Neįgaliųjų teisių komisijoje. Jos pirmininkas G. Vasiliauskas patikino, kad ir dabar posėdžiuose analizuojamos negalios žmonėms svarbios problemos, ieškoma jų sprendimo. G. Vasiliauskas jau pakvietė Ž. Mišeikį tapti jo visuomeniniu patarėju, tad komisijos posėdžiuose bus galima dar atidžiau įsigilinti į Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo kliūtis.
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
