„Lietuvą ir Australiją skiria keliolika tūkstančių kilometrų, tačiau mus jungia ir vienija ypatingas lietuvybės jausmas. Ypač branginu šią galimybę šiandien būti drauge su Jumis ir pajusti mus visus telkiančią gimtosios kalbos ir lietuviškosios tapatybės galią. Jos šaltinis – mūsų širdis siejanti meilė Lietuvai, nesvarbu, kokiame pasaulio krašte gyventume“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji ponia atkreipė dėmesį, jog septintąjį gyvavimo dešimtmetį skaičiuojančiame Melburno lietuvių klube pulsuoja tikra lietuviška dvasia, kuri juntama vos įžengus į šiuos namus. Ją diasporos atstovai puoselėja bei saugo, iš kartos į kartą perduodami lietuvių kalbos mokymą, tradicijas ir papročius. Taip palaikomi bendruomeniniai ryšiai, telkiamos šeimos, įkvepiamas jaunimas, dalinamasi žiniomis apie Lietuvą, jos kultūrą, istoriją ir dabartį.
„Noriu iš visos širdies padėkoti už tai, kad puoselėjate lituanistinio ugdymo tradicijas tiek Melburne, tiek ir visos Australijos lietuvių diasporoje. Jūs esate puikus pavyzdys to, kaip svarbu meilę lietuvių kalbai, mūsų šalies kultūrai ir tradicijoms skiepyti ir ugdyti nuo mažų dienų. Ugdoma jaunoji karta, kuri – to nuoširdžiai linkiu – užtikrins lietuviškosios tapatybės ir lietuvių diasporos tvarumą, o kartu ir Lietuvos stiprybę“, – kalbėjo pirmoji ponia.
D. Nausėdienė pabrėžė, kad lituanistinis ugdymas pasaulio lietuvių bendruomenėse ir šeimose yra svarbi lietuvių tautos gyvybingumo ir Lietuvos pilietinės galios prielaida
Pasak pirmosios ponios, lituanistiniam švietimui užsienyje Lietuva skiria vis daugiau dėmesio ir išteklių: finansuojami lituanistinių mokyklų renginiai, gausėja priemonių lietuvių kalbai mokytis, startavo naujas lituanistinių mokyklų finansavimo modelis.
Lietuvos pirmoji ponia taip pat dėkojo tautinių šokių kolektyvų „Linas“ bei Melburno vaikų tautinių šokių grupės ir folklorinės grupės „Pamesta Klumpė“ vadovėms bei narėms, kitiems Australijoje veikiantiems lietuvių meno kolektyvams, kurie savo neblėstančia energija ir veikla taip pat reikšmingai prisideda prie lietuvybės gyvybingumo ir patrauklių jos sklaidos formų.
„Lietuvių diaspora Australijoje pasižymi giliomis kultūrinėmis tradicijos, kurias formavo ir ateities kartoms perdavė Jūsų pirmtakai, siekdami išsaugoti tautinį šokį, lietuvišką dainą, lietuvių liaudies meną, folklorą ir – svarbiausia – gimtąją kalbą. Labai svarbu, kad Jūs perėmėte ir jaunimui perduodate šias pamatines vertybes, kurios sudaro lietuviškosios tapatybės esmę“, – teigė D. Nausėdienė.
Susitikime su pirmąja ponia dalyvavo lituanistinės mokyklos „Mano Kalba“ mokytojai, lituanistinio vaikų darželio „Pelėda“ vadovė su vaikais, tautinių šokių kolektyvo „Linas“ atstovai, „Džiugo Tunto“ skautų bendruomenės nariai, Melburno vaikų tautinių šokių grupės, folklorinės grupės „Pamesta Klumpė“ nariai.
Lietuvos institucijų duomenimis, Australijoje veikia 7 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi daugiau nei 140 vaikų ir jaunuolių, dirba 23 mokytojai. Australijos lituanistines mokyklas vienija Švietimo taryba, kuri yra aktyvi mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarų ir kitų renginių organizatorė, mokyklų bendruomenių telkėja.
Pirmoji ponia D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja.
Prezidento komunikacijos grupė
