Įsigaliojus pasikeitimams dėl registracijos pas gydytojus – dabar įstaigos gydytojų darbo grafikus turės skelbti 4 mėnesius į priekį, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pranešė ir apie dar vieną naujovę.
Kai kuriuose gydymo įstaigose, pavyzdžiui, VUL Santaros klinikose, pradedamas bandomasis projektas – pacientai bus registruojami „į kabinetą, o ne pas konkretų specialistą“.
„Jeigu mes jas, tas eiles, suvienodintume, paslaugų prieinamumas gerokai padidėtų ir eilių laukimo laikas sumažėtų“, – teigė M. Jakubauskienė.
Jei eksperimentas pasiteisins jame dalyvaujančiose ligoninėse, ministrė svarsto, kad toks registravimo modelis būtų taikomas ir kitose gydymo įstaigose.
Primena apie pacientų teises
Vieni pacientai jau piktinasi, kad negalėtų rinktis specialisto pavardės, kiti gi palaiko bet kokias priemones, kad tik pavyktų prieiti greičiau.
Vis tik pacientų atstovė Neringa Čiakienė šiuo atveju buvo kategoriška – jei tokia tvarka kaip vienintelis registravimosi būdas pas gydytojus būtų pritaikyta visose įstaigose, taip būtų pažeidžiamos pacientų teisės.
Jos svarstymu, viena, jei pacientų registracijos sistemoje tai būtų kaip alternatyva – daliai paskelbti konkrečių specialistų laikai, o daliai jie nebūtų matomi ir siūlomas tik artimiausi laikai.
„Tačiau jei tam tikroje gydymo įstaigoje nebeliktų galimybės rinktis konkretaus specialisto, tai būtų blogai. Ne veltui ir įstatyme yra įtvirtintos dvi nuostatos – pacientai turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir specialistą. Teisė nėra pareiga, ne kiekvienas privalo rinktis, tačiau teisė tiems, kas nori, turi būti užtikrinama“, – kalbėjo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė.
Jos pastebėjimu, kadangi jos atstovaujami pacientai neretai poliligoti, lankosi pas daug įvairių specialistų, jau yra susidūrę su tokia praktika, kai nėra registruojami pas konkretų specialistą.
„Esame matę praktikų, kad siekiant suvaldyti eiles, pacientams lankantis ilgalaikei stebėsenai, neduoda konkretaus specialisto, o registruoja tik, pavyzdžiui, pas tiesiog gydytoją chemoterapeutą. Tai iš pacientų yra didelis nepasitenkinimas, jie baiminasi, kad gydytojas nežinos jų ligos istorijos ir pan.
Aišku, jei pacientas į specialistą kreipiasi pirmą kartą, net nežino, pas ką konkrečiai pateks, jam tos pavardės nieko nesako, tai ir gali registruotis, kur bus greičiausiai. Bet kai žmogus kreipiasi pakartotinai, jam svarbu, kad jo istoriją gydytojas žinotų. Tai jei primygtinai pacientai turėtų aklai rinktis specialistą, tai vienareikšmiškai pablogintų paslaugų kokybę“, – konstatavo N. Čiakienė ir pridūrė, kad šiaip atskirų konsultacijų dėl tokio galimo tvarkos keitimo nevyko.
Nebūtų nauja praktika
Registracija tik pas tam tikros srities specialistą, o ne konkretų gydytoją – ne naujiena. Tokia praktika yra taikoma ir kitose šalyse.
Kaip portalui tv3.lt yra pasakojęs skubios pagalbos gydytojas Karolis Kilčauskas, pavyzdžiui, Danijoje, turinčioje 6 mln. gyventojų, nėra jokio liberalizmo – žmogus vyksta pas gydytoją ir valstybė įsipareigojusi, kad per mėnesį jis tą konsultaciją gaus.
„Viskas. Žmogus nesirenka, nei kur, kaip, per ką gauti, kam paskambinti ar nepaskambinti, jis tiesiog turi gauti paslaugą“, – yra sakęs jis.
Sveikatos politikai sutinka, kad tokia tvarka turėtų logikos, ypač turint omenyje, su kokiomis eilėmis tenka susidurti. „Tai iš esmės nėra labai nauja iniciatyva, apie registraciją pas specialistą, o ne konkretų žmogų, jau buvo diskutuota, tą praėjusios kadencijos metu darė ir patys medikai. Minėta, kad tai būtų galimybė sumažinti eiles.
Nors mūsų visi medikai kvalifikuoti, žmonės labai dažnai vadovaujasi tam tikromis rekomendacijomis, ne visus specialistus vienodai gerai vertina. Taigi pas vienus specialistus eilės yra didžiulės, o pas kitus vizito laiką galima surasti greičiau“, – komentavo socialdemokratė Orinta Leiputė.
Ji sutiko, kad žmonėms tai gali ir nepatikti, tačiau tai esą galėtų padėti spręsti eiles. „Nebūtų pas vienus specialistus kamščių, o kiti nesėdėtų laisvi. Taigi yra ir pliusų, ir minusų, bet faktas, kad žmonės nebūtinai bus patenkinti, nes nori patekti pas konkretų, o ne kažkokį kitą gydytoją“, – kalbėjo Seimo narė.
Būtų teisinga, bet eilių nemažintų?
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė irgi svarstė, kad, žiūrint sisteminiu požiūriu, tokia tvarka būtų teisinga.
„Jei žmogus vis tik nori pakliūti pas išskirtinį specialistą, turėtų būti leidžiama prisimokėti. Bet kadangi dabar yra taip aršiai keliamas priemokų klausimas, nežinau, kaip čia toliau viskas vystysis.
Ar tai sumažintų eiles? Galbūt, bet šiaip eilės susidaro dėl laiko stokos, ne pilno apmokėjimo (specialistams apmokama 1, 4, 7 konsultacijos) ir specialistų trūkumo. Tai ar leisi į kabinetą registruotis, dėl to specialistų nepadaugės. Reikalinga jų pritraukimo politika, išsiaiškinant kiek kur konkrečiai jų trūksta. Yra tam tikras judesys, didinamos rezidentūros vietų skaičius, tačiau didelę duobę turime dėl slaugytojų pritraukimo“, – komentavo LMS atstovė.
Vis tik kiti politikai buvo už tai, kad geriau lankytis pas tą patį gydytoją. „Yra tam tikrų būklių, lėtinių ligų, kai pacientai dispanserizuojami ir tuomet tikrai geriau, kai pakartotinai seka, konsultuoja pacientą tas pats gydytojas, kuris geriausiai žino jo būklę, ypatingai, jeigu atlikęs kažkokias intervencijas, tada prasminga registruotis pas tą patį gydytoją“, – TV3 Žinioms sakė Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Ar išties vieni gydytojai blogesni ar geresni už kitus?
Pacientai neretai nenori patekti pas tam tikrus specialistus, nes mano, kad jie yra mažiau kompetentingi. Ministrė teigė, jog SAM vadovybė tiki, kad „visi medikai, turintys medicininį išsilavinimą, baigę rezidentūros studijas, teikia kokybiškas paslaugas“.
„Kiekvienas medicinos studijas baigęs gydytojas turi kvalifikaciją ir tikrai yra profesionalus medikas, kuriais valstybė pasitiki“, – įsitikinusi M. Jakubauskienė.
Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai sutiko, kad turima licencija kaip ir patvirtintų, kad specialistas kvalifikuotas. Vis tik gydytojas gydytojui nėra lygus – patirtis, įgūdžiai skiriasi. Kitą kartą pacientams užkliūva ir tai, kaip su jais gydytojai bendrauja.
„Jei gydytojas turi licenciją, yra baigęs mokslus, jo kvalifikacija yra pakankama. Be abejo, patirtis yra skirtinga, vienas galbūt labiau kelia savo kvalifikaciją, investuoja į mokymus, arba vienas dar kartu dirba su rezidentais, dėstytojauja, kitas galbūt ne. Manau, kad yra skirtumai tarp medikų, todėl ir yra diskusija, bet visi jie yra kvalifikuoti.
Ar yra komunikacijos problemų? Taip, charakterio savybės ir turi savo, svarbu, kad medikams laiko liktų ne vien popierizmu užsiėminėti, o ir pacientams. Bet čia jau kita medalio pusė“, – konstatavo O. Leiputė.
Išskirtiniai gydytojai – ne kiekvienam?
Pasak N. Čiakienės, aspektų, kaip įvertinti gydytoją išties labai daug. „Jie turi labai skirtingą patirtį, profesinę kompetenciją, vieni turi mokslinius laipsnius, 30 metų patirties, kiti – ką tik baigę mokslus. Skiriasi ir gydytojų specializacija, apie tai irgi reikia informuoti pacientus.
Yra ilgalaikė stebėsena, įsigilinimas į situaciją, tad kitais atvejais tikrai turi būti tas pats specialistas. Labai svarbus ir pasitikėjimo veiksnys – tai turi įtakos ir sveikimui, ligos kontrolei.
Aišku, yra ir tokie dalykai kaip kad vieniems norisi jaunesnio ar labiau bendraujančio gydytojo, kitiems reiškia aiškesnių žmonių. Kalbant apie komunikacijos stilių, kas vienam nepriimtina, kitam labai priimtina. Taigi ne veltui įrašyta galimybė ir teisė pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą. Juk ir šeimos gydytoją visi renkamės, ir prireikus keičiame“, – komentavo ji.
POLA atstovė sutiko, kad yra gydytojai „žvaigždės“, pas kuriuos nori patekti visi, bet, jos manymu, pati sistema turėtų riboti, kokią pagalbą jie turėtų teikti.
„Turbūt nereikia norėti, kad tas chirurgas, kuris itin gabus ir jo geri rezultatai onkologijoje, darytų kokią eilinę kolonoskopiją. Pas garsiausius vardus, itin kvalifikuotus specialistus turėtų būti nukreipiami ir patys sudėtingiausi atvejai“, – svarstė N. Čiakienė.
Pažėrė kritikos, kad kompetencijų ugdymas šlubuoja
LMS atstovė A. Gerliakienė savo ruožtu atkreipė dėmesį į kvalifikacijos kėlimo problematiką sveikatos sektoriuje. „Be abejo, kad gydytojų kvalifikacija skiriasi, to priežastis – kompetencijų ugdymas, sveikatos sistemoje neturime būdo tolygiai, kryptingai ugdyti medikų kvalifikaciją ir ją integruoti į gydymo procesus.
Vienas dalykas, medikų specialybinės draugijos, deja, merdi, neatliepia gydomosios medicinos specialistų poreikio gauti tinkamą informaciją. Paprastai dominuoja farmacinių kompanijų organizuojami renginiai, kur praktiškai vyksta produktų reklama, tačiau išsamaus gydymo metodų pristatymo, jų efektyvumo šiandien nėra, nors paskaitų yra daug, jos yra chaotiškos.
Tik nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo veikti kompetencijų platforma, kur registruojami lektoriai, turintys atitikti kvalifikaciją, kad paskaitas skaitytų ne šiaip žmonės iš gatvės, o specialistai. Tai teigiamas dalykas ir gal po truputį įsivažiuos ir specialybinės draugijos pradės organizuoti kokybiškas konferencijos“, – komentavo ji.
Pasak jos, kitas dalykas, kuris kaip ir stabdo sveikatos specialistų motyvaciją mokytis, tai apribotos galimybės pritaikyti naujas, iš užsienio atsivežtas metodikas.
„Nebūtinai kažko išmokęs tai galėsi pritaikyti, gausi priemones ir instrumentus, kaip ir ligonių kasų įkainis už paslaugą dėl to tikrai nepasikeis. Tai vienas esminių stabdžių, kodėl nėra poreikio medikams tobulinti savo žinias.
Dar vienas momentas, kuris ypač buvo aktualus anksčiau, dabar gal pradės keistis, yra tai, kad universitetinėse klinikose buvo tam tikri labiau globojami specialistai, kurie nuvažiuodavo į konferencijas. Ir galbūt ne visi specialistai, kurie galėjo išvažiuoti ir į užsienio konferencijas, noriai dalinosi savo žiniomis su kolegomis“, – komentavo A. Gerliakienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
