Norint patikrinti, ar patalynė kokybiška reikia ją išnešti į saulės atokaitą. Kokybiška patalynė, apšviesta saulės, beveik nepersišviečia, tuo tarpu mažiau kokybiška patalynė gali atrodyti šiek tiek „skylėta“. Toks audinys jau po kelių skalbimų praranda savo pirminę išvaizdą.
Kokybę lemia patalynės gamyboje naudojamas pynimo būdas. Kuo labiau siūlas liečiasi prie siūlo sudarydami tankaus audinio įspūdį, tuo patalynė tarnauja ilgiau.
Apie kitus plačiai paplitusius patalynės mitus, pasakoja internetinės namų tekstilės parduotuvės „Fėjos namai“ vadovė Svajūnė Sabaliauskaitė.
2 mitas. Medvilninę patalynę būtina saugoti nuo kandžių.
Paplitęs mitas, kad medvilninę patalynę puola kandys. Tikrai to nereikia bijoti, kadangi kandžių mėgstamiausias užkandis – vilnonės pirštinės arba kojinės, o satino ar medvilnės jie tiesiog negali suvirškinti, nes jų virškinimo sistema tam tiesiog nepritaikyta. Vietoje cheminių preparatų, skirtų baidyti kandis, medvilnės patalynės komplektą užtenka tiesiog pakvėpinti levandų aromatu (levandų kvapas ypač nepatinka šiems mažiems kenkėjams).
3 mitas. Medvilninė patalynė sukelia alergiją.
Tai nėra aksioma. Kai kurie žmonės yra alergiški žiedadulkėms, įskaitant žydinčius medvilnės žiedus, taip pat kai kuriems natūraliems audiniams. Tačiau dažnai alergiją gaminiams iš medvilnės žmonės maišo su alergija prastos kokybės dažams, kuriais yra apdirbti natūralaus pluošto gaminiai.
„Siekiant apsidrausti nuo nemalonaus kosulio ar ašarų akyse, rekomenduojame patalynę prieš dėvint išskalbti“ – pataria Svajūnė Sabaliauskaitė.
4 mitas. Natūralaus pluošto audinius galima skalbti su bet kokiais audiniais.
Toks įsitikinimas buvo racionalus iki mikropluošto audinių atsiradimo. Medvilninių ir mikropluošto audinių kartu skalbti negalima. Kitu atveju medvilniniai audiniai gali tapti šiurkštūs ir kieti, nes sintetinis pluoštas „kimba“ prie natūralaus pluošto. Mikropluošto audinius reikia skalbti su mikropluošto audiniais, o natūralius - su natūraliais audiniais.
5 mitas. Spalvoti medvilnės audinio gaminiai po skalbimo greitai praranda savo spalvą.
Nusipirkus patalynės komplektą pirmiausia reikia atidžiai perskaityti gaminio priežiūros instrukciją. Patalynę pradedant naudoti, svarbu ją išskalbti. Skalbti antklodžių ir pagalvių užvalkalus patartina išvertus į blogąją pusę. Jeigu patalynės komplektas yra su užtrauktukais ar sagutėmis, tuomet yra rekomenduojama dar papildomai įdėti jį į specialų skalbimo maišą, siekiant nepažeisti esančių užsegimų. Nenorint vietoj baltos spalvos patalynės komplekto iš skalbyklės ištraukti rožinės spalvos patalų, prieš skalbiant reikia atskirti spalvotus audinius nuo vienspalvių, šviesių audinių. Vienas svarbiausių dalykų patalynės priežiūroje – skalbimo temperatūra. Natūralūs audiniai turi savybę šiek tiek susitraukti, todėl labai svarbu nustatyti tinkamą skalbimo temperatūrą. Optimalus variantas yra 40°C (kai kada nustatoma 60°C) temperatūra ir džiovinimas žemoje temperatūroje. Vadovaujantis šiomis instrukcijomis galima ilgai džiaugtis mylimais patalais.
6 mitas. Baltos spalvos medvilnės patalynės komplektą galima palikti džiūti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Po kelių mėnesių tokio džiovinimo audinys pagels ir nė iš tolo neprilygs anksčiau įsigytos patalynės spalvai. Svarbu atsiminti, jog medvilnė – augalinis pluoštas, kuris mielai mėgaujasi saulės spinduliais iki tol, kol nėra perdirbamas į siūlus. Medvilnė – natūralus audinys, kuris gelsta ir darosi plonesnis, paliktas džiūti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Viso to galima išvengti, medvilninę patalynę džiovinant toliau nuo saulės atokaitos.
7 mitas. Niekas neatstos šilko.
Šilkinis audinys yra itin malonus ir bet kuriam audiniui savo kokybe bei išvaizda sunku prilygti tikram šilkui, tačiau „indišku šilku“ vadinamas satino audinys mažai kuo nusileidžia tikram šilkui. Satinas audžiamas iš pačių geriausių ir ploniausių, bet kartu stiprių medvilnės siūlų. Patalynė, pasiūta iš medvilnės satininio audinio, dažnai būna papildomai apdirbta „butter finishing" (sviestuotas paviršius) technologija. Minėta technologija gaminiams suteikia žvilgesnio ir švelnumo.
8 mitas. Natūralaus šilko gaminiai neatskiriami nuo sintetinio šilko gaminių.
Natūralaus šilko gaminį nuo sintetinio šilko atskirti galima paprastu būdu. Norint įsitikinti, ar gaminys tikrai yra pagamintas iš natūralaus šilko, tereikia ištraukti pora siūlų ir juos padeginti.
„Uždegus natūralų šilką, aplinkui pasklis svylančios vilnos kvapas, o sudegęs siūlas susitrins rankose kaip anglies gabaliukas. Padeginus sintetinio šilko siūlą, jis greit užsidegs ir pradės lydytis, skleisdamas degančio popieriaus kvapą“, - patirtimi dalinasi „Fėjos namai“ vadovė Svajūnė Sabaliauskaitė.
9 mitas. Miegoti pūkinėje patalynėje yra nesveika.
Itin paplitęs mitas, kad miegoti pūkinėje patalynėje yra nesveika, tad mokslininkų nuspręsta įrodyti, jog yra atvirkšiai: Frankfurto universiteto ir Naujosios Zelandijos Wellington School of Medicine tyrimų rezultai įrodė jog, priešingai paplitusiam įsitikinimui, pūkinė patalynė nekelia jokio pavojaus alergiškiems žmonėms, ir netgi atvirkščiai – užtikrina ypač komfortiškas sąlygas miegui. Kasdieninis pakratymas padės išsaugoti pūkinės patalynės purumą, o reguliarus vėdinimas – gaivumą. Pūkinės antklodės yra kur kas lengvesnės ir puresnės už vilnones, o jas galima skalbti aukštesnėje temperatūroje, kurioje žūsta įvairūs alergijas sukeliantys mikroorganizmai.
10 mitas. Perkelis ir kartūnas – vienas ir tas pats.
Nors iš pirmo žvilgsnio šie medvilniniai audiniai gali pasirodyti identiški, tačiau perkelis ir kartūnas – skirtingi audiniai. Perkelis - plonas ir tankus medvilninis audinys, švelnaus grifo, austas drobiniu pynimu. Savo tankumu prilygsta satinui, tačiau nėra blizgus ir toks lankstus.
„Perkelis – idealus pasirinkimas tiems, kurie nori tankaus ir kokybiško medvilnės audinio, tačiau nemėgsta satino slidumo ir žvilgesio. Perkelio audinys yra matinės tekstūros. Kartūnas - retas, dažnai vienspalvis arba lengvai margintas, vidutinio sunkumo, drobinio pynimo medvilninis audinys, dažniausiai audžiamas iš vidutiniškai šiurkščių verpalų. Iš kartūno dažniausiai siuvama vaikiška patalynė“, - pasakojimą užbaigia „Fėjos namai“ vadovė Svajūnė Sabaliauskaitė.
