Jau antrąją kovo savaitę Jungtinės Tautos skelbė, kad Rusijos vykdomi civilinių taikinių išpuoliai Ukrainoje gali būti laikomi karo nusikaltimais.
Nuo to laiko įvykdyta daugelis dokumentuotų išpuolių prieš civilius, kurių metu žuvo daugybė civilių – daugiausia tai buvo beatodairiški sunkiosios artilerijos smūgiai civilių gyvenvietėms, skelbia bbc.com.
Išėjo iš namų aplankyti mamos
Tačiau tai, kas nutiko 45 metų amžiaus Natalijai, yra tikslinga, sąmoninga ir nepateisinama. Ji išgyveno tik per stebuklą. Spausdama sūnaus Nikolajaus ranką ji pasakoja, kas atsitiko jos gimtajame Polohų miestelyje tą dieną, kai miestelį pasiekė rusų daliniai.
„Aš išėjau iš namų – nerimavau dėl savo mamos, todėl nuėjau jos aplankyti. Ji gyveno gretimoje gatvėje“, – sako Natalija, ir paaiškina, kai buvo praleista pro pirmąjį rusų patikros punktą. –
„Tada ėjau link mamos namų, pakėlusi rankas į viršų ir sakydama, kad man jau leista praeiti, bet kareivis paleido šovinių seriją iš savo automato – man į kojas, visur žemiau juosmens“.
Natalija nematė į ją šaudyti pradėjusio rusų kareivio veido ir negirdėjo jo balso
„Jis nieko nepasakė. Jie stovėjo greta tanko su „Z“ raide“, – sako ji. – „Jie visi dėvėjo kaukes ir veidą dengiančias kepure“.
Natalija tuomet buvo kaimynų kartu su šeima evakuota į netoliese esančią Zaporižę – gydytojai jai sako, kad mirties ji išvengė per milimetrą.
„Gydytojai man nesako, kiek kulkų turėjau. Buvau sušaudyta nuo liemens žemyn.“ – sako ji, ir parodo kulkos žaizdą ant pilvo. – „Čia yra viena, viena čia ir čia. Viskas pažeista, mano moteriški organai taip pat“.
Natalijos dešinė koja išsukta ir lūžusi, ją vietoje laiko metalinis rėmas. Jos kelis visiškai sutrupintas – ji daugiau niekada normaliai nebevaikščios.
Polohai, dabar rusų okupuotas miestelis, kuriame Natalija buvo sušaudyta, yra pakeliui į apsuptą uostamiestį Mariupolį. Nuo Polohų – tik keli kilometrai iki Orichivo – nedidelio ūkininkų kaimelio.
