Radviliškyje kilus tuberkuliozės protrūkiui, medikai primena, kam ši liga pavojingiausia ir ragina skubėti išsitirti.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gabriela Hartwig priminė, kad tuberkuliozė yra lėtinė infekcinė liga, kurios sukėlėjai plinta per orą su dalelėmis, kai atvira plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kosti, čiaudi, kalba ir kitas žmogus juos įkvepia.
„Tuberkuliozė pavojinga tuo, kad nors dažniausiai pažeidžia plaučius, gali pažeisti ir bet kuriuos kitus organus ar audinius – smegenis, inkstus, kepenis, sąnarius, kaulus ir kt. Tai jau vadinama ekstrapulmoninė tuberkuliozė. Kas dar svarbu – jei žmogus negydomas, jis gali ir mirti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo ji.
Kartu specialistė nurodė simptomus, kurie jau galėtų signalizuoti apie ligą. Dėmesį reikėtų atkreipti, jei vargina ilgai – 3 ir daugiau savaičių – trunkantis kosulys, atsikosėjimas krauju, pakilusi temperatūra.
„Ligos pradžioje ji būna neaukšta – apie 37 laipsnius, nuo 37 iki 38, žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, greičiau pavargsta, gausiai prakaituoja naktį, esu net girdėjusi atvejų, kai žmonėms tenka pasikeisti patalynę. Taip pat jei sumažėja apetitas, krenta svoris reikėtų kreiptis į savo gydytoją ir atlikti tyrimus“, – patarė G. Hartwig.
Gera žinia – užsikrėtę suserga ne visi
Vis tik ne visi užsikrėtusieji tuberkulioze ja būtinai suserga. NVSC specialistės aiškinimu, tai – vadinamoji latentinė tuberkuliozės forma.
„Tai reiškia, kad žmogus turi bakterijų, bet neturi nei simptomų, nei yra užkrečiamas, jo plaučiai rentgeno tyrime gražūs, skrepliuose bakterijų nėra aptinkama. Tik 10 proc. tokių žmonių per visą gyvenimą išsivysto atvira ligos forma, kai žmogus jau jaučia simptomus ir yra užkrečiamas. Kodėl taip nutinka? Dažniausiai tai priklauso nuo mūsų imuniteto būklės, kaip sugebama su tuo sukėlėju kovoti“, – konstatavo specialistė.
Ji pridūrė, kad į didesnę rizikos grupę pakliūna žmonės su nusilpusiu imunitetu, kurių gyvensena nėra tokia sveika, imlesni yra užsikrėtusieji ŽIV infekcija, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų nepakankamumu.
Būtina tikrintis profilaktiškai
G. Hartwig pabrėžė, kad norint išvengti šios klastingos ligos būtina tikrintis profilaktiškai, tad vos pajutus minėtuosius simptomus reikia kreiptis į gydytoją.
Taip pat pagal skiepų kalendorių Lietuvoje nuo tuberkuliozės 2–3 gyvenimo dieną nemokamai yra skiepijami naujagimiai.
„Tai apsaugo imuninę sistemą nuo sunkios tuberkuliozės formos iki 4–5 metų. Tačiau vakcinos veikimas yra labai trumpas, yra suaugusiems daug skirta vakcinų, bet iki galo nepavyksta sukurti tokios, kad jie neužsikrėstų, nesusirgtų. Nes tikslas yra toks – kad žmogus nesusirgtų. Nors tokios vakcinos neturima, dirbama ta linkme“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytoja Edita Davidavičienė.
Taip pat vaikams prieš pradedant lankyti mokyklą ir esantiems rizikos grupėse, t. y. kurie buvo neskiepyti, serga lėtinėmis ligomis, dažnai serga peršalimo ligomis ir kt., atliekamas tuberkulino mėginys, liaudiškai daugiau žinomas kaip Mantu testas.
„Taip pasižiūrima, ar vaikas nėra užsikrėtęs tuberkulioze. Taip pat tikrinami ir suaugusieji, priklausantys rizikos grupėms, sergantys lėtinėmis ligomis, kurie priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, sergantys onkologinėmis ligomis ir esant kitoms būklėms, kurios silpnina atsparumą ligoms“, – sakė G. Hartwig.
E. Davidavičienė pabrėžė, kad pagrindinis vaikų užsikrėtimo tuberkulioze šaltinis yra namuose sergantys asmenys, šeimos nariai:
„Jei suaugusieji dar gali užsikrėsti kažkur išvažiavę, bet, ką rodo atlikta analizė, dauguma – virš 80 proc. atvejų tai buvo kontaktas su artimu šeimos nariu, sergančiu tuberkulioze. Todėl tikrinimas yra labai svarbu. Tai – viena iš efektyviausių profilaktikos priemonių turėtų būti kontaktų artimoje aplinkoje tikrinimas, šeimos nariai, giminės, močiutės, seneliai.“
Epidemiologinė situacija gerėja
Nors Lietuva vis dar linksniuojama tarp prasčiausiai su tuberkulioze besitvarkančių Europos šalių, gydytoja E. Davidavičienė džiaugėsi, kad epidemiologinė situacija yra labai pagerėjusi.
Ji nurodė, kad yra nuosekliai renkami naujai išaiškintų atvira plaučių tuberkulioze sergančiųjų duomenys, registruojami visi ligoniai, taip pat labai svarbūs yra ir registruojami gydymo rezultatai.
Gydytoja džiaugėsi, kad ženkliai pagerėjo sergamumas ir sumažėjo nutraukto gydymo. Taip pat mažėja sergančiųjų atsparia vaistams tuberkulioze.
„Tai yra labai svarbu. Kodėl pagerėjo? Nes mes pradėjome įgyvendinti taip vadinamą tiesiogiai stebimo gydymo strategiją, kuri rekomenduota PSO. Tai yra patvirtinta kaip pati efektyviausia metodika“, – pastebėjo E. Davidavičienė.
Ji pabrėžė, kad užtikrinant gydymo tęstinumą ir norint turėti gerus rodiklius labai svarbus tiesiogiai stebimo trumpo kurso tuberkuliozės gydymo (DOTS) kabinetų vaidmuo. Jie reikalingi būtent tam, kad pacientai reguliariai išgertų vaistus. Čia jis tą daro stebint sveikatos priežiūros specialistui. DOTS kabinete besilankantiems pacientams yra skiriama numatyta finansinė parama maisto produktams, kelionei apmokėti.
„Labai svarbi pacientų motyvacijos stoka, tad norisi paskatinti žmones, kad būtų užbaigtas gydymas, nes tuomet ir liga neplis. O kai žmogus nutraukia, neišsigydo, toliau platina virusą ir turimas užburtas ratas“, – pastebėjo G. Hartwig.
E. Davidavičienė džiaugėsi, kad šiandien medikų rankose – visi reikalingi diagnostiniai įrankiai. Be kita ko, ištyrimas nuo tuberkuliozės ir gydymas visoms socialinėms grupėms yra nemokamas.
