Astrologinė teorija sako ir praktika rodo, kad iš tiesų svarbūs, kertiniai, esminiai gyvenimo ir istorijos posūkiai įvyksta tuomet, kai danguje į vieną tašką subėga arba tam tikru kampu išsidėsto tolimosios planetos – pradedant Saturnu ir toliau, kitaip tariant transsaturninės planetos. Tai štai, 2025 metais tokio įvykio nebus. Tačiau jis nutiks pačioje 2026 metų pradžioje – 2026 metų vasario 19 dieną greičiau judantis Saturnas pasivys lėčiau judantį Neptūną ir jį pralenks. Pasibaigs vienas maždaug 40 metų trukmės Saturno-Neptūno ciklas ir prasidės kitas.
Taigi, kas 2025 metais eina į pabaigą, ir kas 2026-siais prasidės? Pirmiausia, Saturno / Neptūno ciklai susiję su kairiųjų idėjų gyvenimu bei evoliucija apskritai. Antra, Saturno / Neptūno ciklai labai tampriai siejasi su šalies, kurioje kairioji idėja įsikūnijo tiesiogiai, gyvenimu. Tai Rusija.
Pavyzdžiai.
Pirmą kartą XX amžiuje Saturnas ir Neptūnas susitiko 1917 metų rugpjūtį, kaip tik tuomet kai vyko VIII-asis Rusijos komunistų partijos (bolševikų), – tada jie vadinosi taip, – suvažiavimas, kuriame buvo nutarta, kad toliau būti taip kaip yra jau negali ir reikia revoliucijos. Po trijų mėnesių, lapkritį ji ir įvyko – su visomis pasekmėmis viso pasaulio kairiųjų jėgų judėjimams apskritai ir Rusijos likimui konkrečiai.
Šis ciklas baigėsi ir kitas prasidėjo 1953 metais ir sutapo su SSRS vadovo Josifo Stalino mirtimi. Tada baigėsi kruvinojo bolševizmo ciklas ir prasidėjo socialistinis chruščiovinis-brežnevinis ciklas. Ne toks brutalus kaip buvęs prieš tai, tačiau vis tiek siekiantis dominuoti pasaulyje. Kairiųjų judėjimų vėliava vis dar plėvesavo virš Kremliaus, o Kremlius vis dar siekė dominuoti pasaulyje. Ar bent jau atsikąsti jo kaip galima daugiau.
Šis ciklas baigėsi ir dabartinis ciklas prasidėjo 1989 metais ir sutapo su viso socialistinio lagerio griūtimi ir komunistų partijos dominavimo SSRS ribose pabaiga. Netrukus žlugo ir visa Sovietų Sąjunga.
Šiuo metu į pabaigą eina putinistinis kagėbistinis (arba FSB -stinis) ciklas. Pasibaigs (ir naujas prasidės) 2026 metų vasarį.
Dabar reikia atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta su Rusija kiekvieno ciklo pabaigoje. Tos ciklo dalies metu Rusija, kaip socialinių ir ekonominių ryšių visuma, tarsi sutrūnija, degraduoja, nusilpsta. Rusijos 1917 metais niekaip negalima palyginti su Rusija 1905 ar net 1913 metais, kai ji buvo ekonomiškai stipri šalis ir sėkmingai skynėsi kelią pirmyn. 1917 metais jau buvo vargo vakarienė.
Bolševikinio ciklo pabaiga – tai pokaris. Jeigu jūs gyventumėte to meto Rusijoje (Sovietų Sąjungoje), jūs, vaizdžiai tariant, gyventumėte viename bute su dar viena ar dviem šeimomis ir turėtumėte du vatinukus (vadinamas fufaikas) – vieną kasdienai, eiti į darbą, o kitą savaitgaliui, kai galima į kiną. Ir viskas.
Chruščiovinio-brežnevinio ciklo pabaigą jau ir aš asmeniškai prisimenu kuo puikiausiai. Vaizdžiai tariant, raudonas kaklaraištis vis dar buvo po kaklu, bet kišenėje – jau špyga. Sovietiniam režimui. Sovietinei santvarkai. Viskam sovietiniam. Ekonomika buksavo, parduotuvėse buvo eilės ir visuotinis deficitas, gamybos našumas buvo siaubingas, iš Lenkijos atvežta kramtomoji guma atrodė kaip stebuklas ir bedantė valdžia jau nieko negalėjo padaryti gimstantiems sąjūdžiams arba kitiems panašiems judėjimams. Pirmiausia todėl, kad centrinė valdžia silpo.
Ir štai artėja putinistinio ciklo pabaiga. Dar šių (2024-ųjų) metų vasarą galėjo atrodyti, kad sankcijos neveikia arba veikia prastai, šešėlinis tanklaivių laivynas milijardus atveža ir visa ekonomika tik žydi ir kvepia. Dabar, žiemos pradžioje, jau atsiranda vis daugiau ženklų, kad bėda ateina į karalystę – bulvės, vaistai ir benzinas brangsta ir brangsta, iždas senka, darbo rankų trūksta, komunalinis ūkis sutrūnijęs (nes nuo sovietmečio niekas į jį neinvestavo), o patriarchą vis dažniau pakeičia antrininkai. Bet karui pinigų vis dar yra.
Maža to, daugėja ir kitų silpnumo ženklų – panašiai kaip tolimais 1989-aisiais, šalys, kurios tarsi ir turėtų likti Rusijos traukos orbitoje, iš jos iškrenta: Siriją išlaikyti jėgų nebėra, Sakartvele kilo atviras maištas prieš promaskvietišką valdžią, Moldovoje promaskvietiškos jėgos nelaimėjo, Kazachstano prezidentas į Rusijos prezidentą tiesiai prieš televizijos kameras žvelgia iš aukšto, globėjiškai, o Rumunija pareiškė, kad šalies prezidento rinkimai įtakoti tokiu mastu, kad rezultatai naikintini. Visa tai – net nekalbant apie Ukrainą, kuri kaip gigantiškas ledo laukas atskilo nuo motininio ledyno ir tuoj tuoj nuplauks šalink. Nes juk nuplauks.
Ir dar vienas dalykas. Carinis ciklas pasibaigė Rusijos valdovo Nikolajaus II mirtimi – jis buvo nužudytas su visa šeima. Bolševikinis ciklas baigėsi šalies valdovo Josifo Stalino mirtimi – sakoma, kad insulto ištiktas jis daugiau nei parą išgulėjo savo šlapimo baloje, nes sargyba tarsi bijojo į asmenines patalpas užeiti, tarsi norėjo į jas nieko neleisti. Socialistinio ciklo pabaigoje vienas paskui kitą mirė keturi iš eilės Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniai sekretoriai. Michailas Gorbačiovas mirti tiesiog negalėjo, nes buvo fiziškai per jaunas. Bet ciklams keičiantis jis mirė politiškai.
Ir štai ateina putinistinio ciklo pabaiga. Nieko nenorint pasakyti apie dabartinio Rusijos valdovo Vladimiro putino sveikatą, tenka pripažinti, kad Zodiako laikrodis jau tiksi - tik-tak, tik-tak, tik-tak…
Atsiribojant nuo personalijų, tenka konstatuoti, kad šalis Rusija, kaip socialinių, ekonominių ir visokių kitokių ryšių sistema ima staigiai ir smarkiai kriošti tiesiog akyse, kad ir ką propaganda sakytų. Tai reiškia, kad 2025 metais toje šalyje stebėsime, biblijiniais terminais kalbant, daug verksmo ir dantimis griežimo, o bendra būsena bus – pabaigos pradžia.
Kartu galima mintimis apžvelgti kiek visokiausio plauko bjaurybių ir artimoje Rusijos aplinkoje, ir Artimuosiuose Rytuose, ir kitose pasaulio vietose 2025 metais liks be finansavimo arba be kitokio palaikymo ir turės suktis kaip išmano. Štai dėl to 2025 metai pabaigos pradžia bus daug kam.
Grįžtant prie kairiosios idėjos apskritai, pirmiausia reikia paklausti apie ką ji? Kairioji idėja yra apie teisingą gėrybių paskirstymą. XX amžiaus pradžioje buvo gamyklose triūsę vargetos pažemintieji bei nuskriaustieji, – jie kūrė pridėtinę vertą buržujams kapitalistams. Todėl būtent proletarai maištavo dėl teisingo galutinės naudos paskirstymo. O XXI amžiaus pradžioje kairioji idėja yra apie ką? Santechniką, kuris uždirba ir gyvena geriau nei universiteto dėstytojas? Tikrai ne. Įmonės darbuotoją, kuris ant dar vieno stogo montuoja dar vieną saulės bateriją? Irgi ne. Tai apie ką?
Iš tiesų XXI amžiaus pradžioje kairiąją idėją atstovauja sunkiai laiptais (tebūnie lėktuvo) užlipantis senelis Joe Bidenas ir jokių savo idėjų neturinti beveidė Camala Harris. Tokia tat ir kairioji idėja. Todėl 2025 metais stebėsime jos (kairiosios idėjos) mirtį. Ir neapsigaukime – kažkokia nauja forma ji atsigaus 2026-aisais. O kol kas galima teigti, kad dešiniųjų pažiūrų Donaldo Trumpo atėjimą lėmė ne tiek dešiniųjų jėgų stiprybė, kiek visiškas kairiųjų jėgų (JAV demokratų) neįgalumas. Krachas, tiesą sakant.
Ką padarysi – ciklo pabaiga. Todėl aš ir sakiau: 2025-ieji – tai pabaigos pradžia. Tiksli pabaiga šiame cikle – 2026 metų vasaris. Sėkmės stebint įvykius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
