Laura Mureikaitė
Dviejų vienodų mamų nėra. Ir ne visada amžius yra pagrindinis kriterijus, lemiantis moters požiūrį į gyvenimą. Vis tik psichologai ir sociologai nesunkiai įžvelgia tam tikrų bendrų tendencijų, kaip kinta požiūris į motinystę, priklausomai nuo moters amžiaus.
Kai mama – pati dar vaikas...
Idealiame pasaulyje vaikų susilaukti turėtų tik suaugę ir subrendę žmonės – mažų mažiausiai sulaukę pilnametystės, bet paauglių nėštumas – anaiptol ne reta problema daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Naujagimiai tampa „netyčiukais“ ne tik pačioms merginoms, bet ir jų tėvams. Tokiu atveju sakoma: pati mama – dar vaikas. Jaunutė paauglė dar neturi darbo, nėra susikūrusi savarankiškos buities, nebaigusi mokslų, retai kada yra galimybė turėti nuosavą būstą. Paprastai tokiais atvejais ir jaunajam tėčiui dar ne šeiminiai rūpesčiai galvoje. Kita vertus, jei mergaitė sulauks pagalbos iš artimųjų – jos ir kūdikio gyvenimo pradžia gali būti džiugi ir šviesi.
Pliusai: Amžiaus skirtumas tarp mamos ir vaiko ne toks jau didelis, todėl tikėtina, kad ateityje jie vienas kitą geriau supras, šeimai negresia itin aštrus kartų konfliktas.
Minusai: Nesvarbu, ar jauna mama augins kūdikį viena, ar sukurs šeimą su vaiko tėčiu – jos asmeninis gyvenimas vis tiek kursis kūdikio akyse. Tikėtina, kad vaikui nuolat stigs dėmesio, mamos rūpesčio, visavertės šeimos – juk mamai pačiai vis dar reikia rasti savo vietą po saule. Dėl to atžalai gali atsirasti psichologinių problemų: vaikas visą gyvenimą jausis nereikalingas, trukdantis mamai džiaugtis gyvenimu, kaltas dėl jos nesėkmių – gali būti, kad ateityje įgis nevisavertiškumo kompleksą, nepasitikės žmonėmis, jam (ar jai) sunkiau seksis kurti asmeninius santykius.
Jauna mama (19–25 metų)
Dažniausiai tokio amžiaus moteriai nėštumas būna neplanuotas. Nors tai tikrai nėra dėsnis. Jei vaikutis į pasaulį pasibeldžia, kai jo tėvai jau puoselėja tvirtus tarpusavio santykius, jis gali tapti dideliu džiaugsmu. Tiesa, neretai jauna šeima, vos gimus kūdikiui, susiduria su netikėta problema: iliuzijos apie idealią šeimą ūmai sužlunga. Stresas, bemiegės naktys, dėmesio vienas kitam stygius tampa netikėta problema. Jaunatviškas maksimalizmas iki tol jiems kuždėjo, kad viskas eisis kuo puikiausiai, jie jauni, myli vienas kitą, tad problemų nekils. Bet jų kyla. Neatsitiktinai daugybė jaunų šeimų apsisprendžia skirtis kaip tik gimus kūdikiui. Kita vertus, jei sutuoktiniams pavyko darniai, be didesnių konfliktų, išgyventi pirmuosius kūdikio metus – tikėtina, kad jie drauge gyvens ilgai ir laimingai.
Pliusai: Jaunoje šeimoje gimę vaikai paprastai būna aktyvesni, noriau bendrauja, nuo vaikystės pripranta prie aktyvaus gyvenimo būdo – tokio amžiaus mamos retai kada juos perdėtai sergsti ir globoja.
Minusai: Gali būti, kad ir šiems vaikams dėmesio ne visada pakaks: tėvai jauni, turi savų interesų. Vaiko gimimas dažnai sutampa ir su pirmosiomis šeimos krizėmis, todėl gali nutikti ir taip, kad jis taps ir nuolatinių tėvų konfliktų ir barnių liudininku.
Mama „pats laikas“ (25–30 metų)
Nors mama dar jauna, ji jau nebežvelgia į gyvenimą per iliuzijų prizmę, nes yra sukaupusi pakankamai gyvenimiškos patirties. Sulaukusi šio amžiaus, ji paprastai jau turi ne tik išsilavinimą, bet ir darbą, tokio amžiaus mamoms lengviau sekasi iš anksto planuoti savo gyvenimą, rengtis numatomiems pokyčiams. Bet tokio amžiaus jau gali pasireikšti perdėtas smulkmeniškumas dėl vaiko – mamą vis kamuoja abejonės, ar ji viską daro teisingai, taip, kaip reikia. Mamai visa galva pasinėrus į kūdikio auginimo ir auklėjimo problemas, dėmesio ima stigti vyrui. Pora turi savų įpročių, skiria dėmesį vienas kitam, jei iki gimstant kūdikiui jau keletą metų praleido kartu. Atsiradus kūdikiui prioritetai keičiasi, persiskirsto, atrodo, tarsi tektų kurti gyvenimą iš naujo.
Pliusai: Tokio amžiaus mamos paprastai būna tinkamai pasiruošusios kūdikio gimimui, skiria jam pakankamai meilės, dėmesio, joms nesunku elgtis pedagogiškai, kai reikia – tarti griežtesnį žodį. Auklėjimą vertina realiai, geba atsirinkti, kas jų šeimai priimtina ir kas – ne, nelinkusios pulti į kraštutinumus.
Minusai: Dažnai tokio amžiaus mamos būna tik pradėjusios kopti karjeros laiptais, taigi kūdikio gimimas gali sujaukti jų planus arba priverti plėšytis tarp šeimos ir darbo. Ką tai reiškia vaikui? Dažniausiai – pernelyg ankstyvą savarankiškumą, užkraunamą didesnę dalį atsakomybės.
Mama pačiame žydėjime (30–35 metai)
Moteriai šis periodas – tai motinystės aukso amžius. Kaip tik šiuo laiku moteris psichologiškai yra labiausiai pasirengusi tapti mama. Ji ypač rūpestinga ir nuoširdi, vaikas jai teiks daugiausia džiaugsmo. Tokio amžiaus mamos dažniausiai jau gali sau leisti skirti pakankamai dėmesio vaikui. Net ir dirbanti mama, labiau tikėtina, gebės puikiai suderinti karjerą ir motinystę.
Pliusai: Ypatingas dėmesys vaikui, daugiau laiko ir galimybių jį ugdyti, lavinti. Tokia mama ramiau vertina ir geriau įveikia kasdienes buitines problemas.
Minusai: Tai amžius, kai mamai gana sudėtinga keisti savo įpročius ir nusistovėjusį gyvenimo tempą. Taigi gali kamuoti permainingos nuotaikos, tikėtina, kad moteris jausis atitrūkusi nuo savo pasaulio, draugų.
Brandi mama (35 metai ir daugiau...)
Vėlyva motinystė tapo savotiškai madinga. Tiesa, nors dauguma brandaus amžiaus moterų, susilaukusių vaikų, išgyvena antrą jaunystę, atgyja ir sužydi, tiek visuomenė, tiek medikai kartkartėmis pagąsdina: kuo vyresnė mama – tuo didesnė įgimtų ligų, sunkesnio gimdymo tikimybė. Tikėtina, kad dar nėštumo metu užklupta perspėjimų, mama ir toliau perdėtai jautriai reaguos į menkiausius niuansus. Vis dėlto svarbiausia, jog tokio amžiaus mamoms vaikas tampa pačia didžiausia vertybe, taigi į visas kitas problemas galima žiūrėti ramiau ir nuosaikiau.
Pliusai: Manoma, kad vyresnių mamų vaikai auga protingesni, jų intelektas lenkia bendraamžių gebėjimus. Be to, vėlesniame amžiuje pagimdžiusioms moterims dažniausia būna lengviau išgyventi klimaksą, jo simptomai būna ne tokie varginantys.
Minusai: Tokio amžiaus mamos paprastai būna mažiau aktyvios ir energingos nei dešimčia metų jaunesnės. Todėl vaiko aplinkoje gali pristigti gyvenimo dinamikos, judrių žaidimų. Vyresnės mamos greičiau pavargsta bendrauti su vaiku, dirbti kasdienius buities darbus. Jei mama vaiko gimimą bus linkusi laikyti didžiausiu savo pasiekimu ir stebuklu, o mažylį kelti ant pjedestalo, jis sunkiau bendraus su bendraamžiais, jam bus sunku prisitaikyti prie besikeičiančių vertinimų: namuose jis – viskas, o draugų būryje – tik vienas iš daugelio.
