Yra tokių moterų, kurioms asmeninis gyvenimas ir meilės reikalai klostosi ne itin sėkmingai. Sąlyginai jas galima suskirstyti į keletą grupių.
Viską suprantančioji
Tokia moteris supranta visas vyro problemas, kurios jo žmonai atrodo nereikšmingos. Ji supranta ir tai, kad jis negali su ja išsiskirti. Katrais jos supratingumas tęsiasi daugelį metų. Viską suprantančioji supranta, kad ji turi neuždavinėti nereikalingų klausimų ir nesukurti jokių problemų. Supranta, kad turi būti visuomet pasirengusi. Pavyzdžiui, atšaukti visus darbus, jei jam netikėtai atsirado laisvo laiko.
Viską suprantančioji supranta, kad jis negali su ja važiuoti prie jūros. Supranta, kad jis turi neatidėliotinų reikalų, turi aplankyti sergančią žmoną ar pasirūpinti vaikais. Taip pat supratingai ji žvelgia ir į jo pasirodymus bei dingimus. Ateina jis dažniausiai neilgam. O išeina greitai ir netikėtai, vos sulaukęs žmonos skambučio.
Jeigu kas nors ne taip jam užtenka pasakyti: „Tu gi viską supranti...“ Ši frazė Viską suprantančiajai turi stebuklingą poveikį, ir ji vėl tampa supratinga dar daugeliui metų, nors santykiai neturi jokios perspektyvos. Kai amžius tokiai moteriai pagaliau leidžia nebebūti Viską suprantančiąja, ji lieka viena ir negali suprasti - o kur gi atlyginimas už tą pasiaukojimą?
Nenorinti ištekėti
Iš tiesų ji to nori. Tačiau nuolat įrodinėja, kad nenori. Įkvėpta feministinių idėjų ji teigia, jog santuoka - tai įteisinta prostitucija, o įmesti į skalbimo mašiną porą vyriškų kojinių - moterį žeminantis darbas. Prieštaravimų čia ji neįžvelgia. Tačiau kartu suvokia: kažkas ne taip. Kažkaip vieniša. Ypač šaltais vakarais. Ir galbūt pora ne tokių jau ir nešvarių kojinių nėra taip bjauru... Bet ne! Ji veja nuo savęs išdavikiškas mintis ir silpnumo pasireiškimą.
„Kam man santuoka? Aš pati galiu užsidirbti sau pragyvenimui! Negaliu pakęsti, kai kas nors šmirinėja man prieš akis“. Panašius argumentus ji išsako ir kartais horizonte pasirodančiam potencialiam gyvenimo palydovui. O kavinėje taip pat moka už save. Tuo tarpu vyras linkęs mąstyti taip: „Nereikia, tai nereikia. Man irgi nelabai reikia“.
Naktį tokia moteris vartosi nuo šono ant šono ir galvoja: „Dieve, kokia aš kvailė“. Tačiau atėjęs rytas išvaiko naktinius košmarus, ir ji vėl išdidžiai pareiškia galimam pretendentui: „Mane domina tik seksas ir dalykiniai santykiai“.
Ir štai ji, Nenorinti ištekėti - sėkminga moteris su kostiumėliu, mėgstanti savo darbą. Ji vis dar laikosi savo įsitikinimų. Visiems tai jau tapo įprasta, visi jau priprato: susitikimas vienai nakčiai, neįpareigojantis seksas – ir niekas niekam neskolingas. Juk ji šito ir norėjo, o ne vedybų. Nuostabus pasaulis, kuriame pildosi svajonės.
Norinti ištekėti
Tai visiška priešingybė vedybų nenorinčiai moteriai. Ji nori ištekėti už bet ko bet kokia kaina. Priežasčių tam ji turi tiek daug, kad visų ir neišvardinsi. Laikas eina. Visos draugės jau ištekėjo. Laikas gimdyti. Nėra vestuvinių nuotraukų. Ir taip toliau.
Kiekvienas akiratyje pasirodęs vyriškis vertinamas kaip potencialus sutuoktinis. Kolega, pakvietęs į kavinę, partneris, su kuriuo dalyvaujama bendrame projekte. O naują laiptinės kaimyną ji jau pakvietė išgerti arbatos ir pasiūlė jam savo lovą. Ryte Norinčioji ištekėti užsimetusi chalatėlį verda kavą ir burkuoja žiūrėdama į siaubo pilnas kaimyno akis. Kovojant už būsimas vedybas tinkamos visos priemonės.
Tokios moterys vėliau dažniausiai tampa viskuo neaptenkintomis žmonomis. Išrinktasis nepateisina lūkesčių - jis visai neromantiškas, be to - mažai uždirba. Ach, ir kodėl ji neištekėjo už Vyto! Ar Andriaus. Kaip lengvai susituokė, taip lengvai ji ir išsiskiria, ir vėl ieško naujo vyro. Tačiau tos paieškos tokios pat beprasmės kaip ir jos noras ištekėti.
Visų gailinti
Tai dar sudėtingesnė persona nei Viską suprantančioji. Dar ankstyvajame amžiuje atsiradęs kaltės kompleksas neleidžia jai užmegzti lygiaverčių santykių. Ji visuomet kažko gailisi. Perka sauskelnes mažiesiems sūnėnams ir dukterėčioms, gydo brolį nuo alkoholizmo. Darbe atlieka papildomas užduotis už ačiū. Vyras visuomet gali tikėtis iš jos šiltos lėkštės sriubos ir užuojautos: „Ak, tu mano vargšeli!“, „Prigulk, pailsėk!“, „Nereikia, aš pati!“.
Bet tai jam labai greitai nusibosta. O dar labiau - jos nesibaigiantys pokalbiai telefonu su draugėmis, kurioms itin reikia psichologinio palaikymo, ir perdėtas rūpestis visais giminaičiais. Tokia dama visuomet ras, kam būtų galima pareikšti užuojautą ir suteikti paramą. Jos asmeninė laimė jai visiškai nesvarbi.
Žinoma, čia pateikti sutirštinti pavyzdžiai neatspindi moterų, kurioms nesiseka asmeniniame gyvenime, įvairovės. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekviena iš jų turi galimybę pasikeisti, vadovaudamasi principu „Padėk pati sau“. O visa kita - kiekvienos moters rankose.