Dauguma mano, kad ištekėjusi ir santuoka patenkinta moteris nepuls į kito vyro glėbį. Įprasta galvoti, kad atsitiktiniai ryšiai – netekėjusioms ir „lengvo“ elgesio merginoms, o štai brandi moteris to nepadarys. Tai patvirtindavo ir mokslas – psichologai teigė, kad moteriai artumas siejasi su prieraišumu ir pasitikėjimu, tačiau psichoterapinių ir genetinių tyrimų duomenys rodo ką kitą.
Pasirodo... Pagrindiniai dabartinių žinių apie moters seksualinę sferą šaltiniai – psichoterapinių seansų, per kuriuos klientės atviresnės nei per anonimines apklausas, duomenys ir genetiniai tyrimai.
Sensacija kilo prieš septynerius metus. Didžiosios Britanijos mokslininkas Robinas Beikeris stebėjo penkis tūkstančius ištekėjusių bričių, kurių amžius nuo 30 iki 40 metų. Specialistas nustatė, kad 11 procentų jų vaikų (kas devintas) buvo susilaukti ne nuo sutuoktinio. Be to, daugeliu atveju pačios motinos apie tai nežinojo.
Daug šių motinų sutiko išbandyti hipnozę ir paaiškėjo, kad vaikai pradėti vienkartinių seksualinių santykių metu. Daugiau nei pusė tokių ryšių užsimezgė ovuliacijos laikotarpiu, per tas keturias–penkias dienas, kai seksualinė trauka būna didžiausia. Beikerio nuomone, moterys turi neištikimybės geną, kuris tuo laikotarpiu pasidaro aktyvus.
Koks šokas ištiko jų vyrus, neverta net kalbėti. Beikerio tyrimai suardė beveik du šimtus santuokų, o šimtai tūkstančių britų ir amerikiečių nuvedė savo vaikus ištirti genetiškai. Tokių tyrimų rezultatai tiksliai patvirtino Beikerio grupės duomenis. Seksologai uždavė sau klausimą: jei 11 procentų ištekėjusių moterų nuo vienkartinių ryšių pastojo, tai kiek tokių seksualinių kontaktų buvo iš viso? Manoma, kad 45–50 „neapsaugotų“ kontaktų tenka vienas nėštumas, taigi paskaičiavus matome, kad trumpalaikiai ryšiai pasitaiko 100 procentų ištekėjusių moterų gyvenime!
Nusikaltimo pėdsakai
Tuo pat metu Kanados mokslininkas Makgij atliko tyrimus, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, ar ištekėjusių moterų lytinių organų mikroflora –sveikesnė (o gal – priešingai) ir kiek už netekėjusių. Savo nuostabai, kas ketvirtos tiriamos moters lytiniuose organuose kartu su vyro spermatozoidais jis rado kitų, svetimų, skirtingo senumo spermatozoidų likučių. Aparatūra sugebėjo nustatyti svetimus spermatozoidus, patekusius ten prieš 100 dienų iki tyrimo, ir jų patekimo laiką dviejų–trijų dienų tikslumu.
„Patekimo“ dienos sutapo su ovuliacijos laikotarpiu. Pas ketvirtadalį moterų su „svetimųjų“ pėdsakais, tų „svetimų“ buvo dviejų–trijų skirtingų vyrų, vadinasi, nesantuokinių partnerių jos turėjo keletą. Sulyginus
Beikerio, Makgij ir keleto kitų tyrėjų darbus buvo galima daryti tokią išvadą: kiekviena moteris per santuokinį gyvenimą turi keletą trumpalaikių seksualinių ryšių.
Kiti tyrimai
JAV psichologai atliko keletą tyrimų, kurie, tiesą sakant, nebuvo labai etiški. Keletas stambių kompanijų patikėjo komerciniam Psichologinių tyrimų centrui ištirti neformalius darbuotojų santykius. Tyrimai buvo anonimiški, pateiktos anketos. Respondentui sutikus, jo atsakymai buvo tikrinami melo detektoriumi.
Svarbiausia: psichologai arbatos gėrimo ir rūkomuosiuose kambariuose įrengė akustinę aparatūrą, kuri buvo sukonstruota taip, kad kalbos (ir veiksmų) turinį buvo galima suprasti puikiai, bet žmogaus tapatybės nustatyti neįmanoma. Kompanijoje dirbo apie aštuoni tūkstančiai žmonių: finansininkai ir informacinių technologijų specialistai, dauguma jų – susituokę.
Kiekvieną vakarą du ar trys skyriai ką nors švęsdavo: gimimo dieną, premiją ir pan., šešis kartus per metus buvo švenčiamos valstybinės šventės. Aparatūra kas vakarą fiksuodavo tris–keturis seksualinius kontaktus, o per šventes – iki dešimties. Kontaktai buvo spontaniški, iš anksto neplanuoti. Beveik tiek pat porų per vakarėlius susitardavo dėl seksualinių santykių už įmonės ribų.
Be to, tik viena iš dešimties moterų apgailestavo ar pripažino lengvą kaltę dėl to, kas nutiko. Beveik visi „nusidėjėliai“ buvo džiaugsmingi ir patenkinti.
Šių kontaktų metu moterys buvo stipriai susijaudinusios ir lengvai pajusdavo orgazmą, greitai sutikdavo su oraliniais ar genitaliniais santykiais. Kitaip sakant, moterys atrodė kaip savimi pasitikintys ir girtauti mėgstantys vyrai.
Peržiūrėjus pusės metų garso įrašus paaiškėjo: atsitiktiniame sekse dalyvavo apie 13 procentų kompanijos darbuotojų, be to, kai kurie – po keletą kartų. Buvo apskaičiuota, kad per 10 kompanijos darbo metų atsitiktinius seksualinius ryšius buvo užmezgę 80 procentų darbuotojų. Nežiūrint, kad ilgą laiką buvo manyta, jog „seksas be meilės“ – grynai vyriškas požiūris, reikia pripažinti, kad šioje gyvenimo srityje moterys nuo vyrų visai neatsilieka, o gal net juos lenkia.
Romanai „šalia“
Tradiciškai manoma, kad tokiems romanams ryžtasi 74–76 procentai vyrų ir 24– 26 procentai žmonų. Be to, vyrai tai „padaro“ penkis–šešis kartus per gyvenimą, o moterys – tik vieną–tris. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad nesantuokinius ryšius dideliuose miestuose dabar užmezga beveik 40 procentų žmonų, ir tų „išdavikių“ skaičius auga. Neištikimų vyrų procentas pastaruosius 20 metų išlieka toks pats.
Štai kas stebina vyrus: šie skirtingose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad romanuose jų moterys būna labiau atsipalaidavusios nei santuokiniame gyvenime. Šeši procentai žmonų bandė seksą su dviem vyrais, o nebijančių eksperimentuoti moterų vis daugėja. Vyrui pasiūlius grupinį seksą, žmonos, be abejo, atsisako. Nežiūrint į visus naujus duomenis, seksologams moterų erotinės fantazijos lieka paslaptimi – juk moterų paslaptingumas, pomėgis ir sugebėjimas saugoti paslaptis išvystytas daug labiau nei vyrų.
