„Kai po keletos savaičių žengsiu link altoriaus, už rankos laikysiu savo mažąjį berniuką Zeke. Jam tik treji, bet vestuvėse jis bus svarbiausias svečias. Žinau, kad tai bus laimingiausia mano gyvenimo diena, tačiau taip pat ji bus kupina liūdesio.
Dabar planuojuosi savo svajonių vestuves, tačiau taip pat planuoju savo laidotuves – man diagnozuota terminalinė vėžio stadija. Mano gyvenimas buvo puikus iki tol, kol prieš 18 mėnesių išgirdau, kad sergu krūtų vėžiu“, – rašė Natalie.
„Su Idrees buvome draugai ilgus metus, tačiau mūsų draugystė išsirutuliojo į rimtesnius santykius. Kai sužinojau, kad laukiuosi, tai mus abu labai nudžiugino, o kad esame vienas kitam skirti supratome dar iki gimstant Zeke.
Mes buvome tobula šeima. Kai Zeke suėjo dveji, pastebėjau, kad kiekvieną kart prisilietus prie krūtų pajausdavau aštrų skausmą. Iš ankstesnių vizitų pas gydytojus žinojau, kad mano krūtyse yra gumbelių, tačiau žinojau, kad jei gumbelį gali judinti, tai ne vėžys.
Galvodama, kad turiu tik cistą, nuėjau pas gydytojus kraujo tyrimui. Tyrimai buvo geri. Vis dėlto skausmas tik didėjo.
Mane nusiuntė mamogramai ir biopsijai, o 2019 metų spalį sužinojau šokiruojančią žinią – sergu krūtų vėžiu. Mane užklupo nervinis juokas, nes žinojau, kad neišsigalvojau ir tikrai sirgau.
Viskas atrodė netikra, buvo sunku suvokti, kad tai vyksta man, o ne kažkam kitam. Seselė man pranešė, kad turiu trigubai neigiamą krūties vėžį – tai pati agresyviausia krūties vėžio forma.
Man buvo atlikta operacija, kurios metu auglys buvo pašalintas, taip pat 8 chemoterapijos seansai. Man turėjo atlikti ir masktektomiją, kuri turėjo užtikrinti, kad vėžys nebesugrįš“, – mirror.co.uk rašė moteris.
Ar tekėsi už manęs?
„Nors situacija buvo bauginanti, išlikau rami, nes buvau užtikrinta, kad gydymas bus sėkmingas. Nors metai nebuvo sėkmingi, prognozės buvo teigiamos ir aš tikėjausi, kad gyvenimas grįš į normalias vėžes.
Vieną dieną, kai po chemoterapijos seanso jaučiausi ypač blogai, Idrees pakvietė mane nusileisti į pirmą aukštą.
Jis su Zeke buvo apsirengę kostiumais, o ant grindų buvo išdėliota dėlionė su mūsų nuotrauka ir žodžiais „ar tekėsi už manęs?“ Nuskubėjau aukštyn pasiimti savo peruko, nes nenorėjau būti plika tokiu svarbiu momentu.
Kadangi prognozės buvo geros, nusprendėme keletą metų pataupyti ir susituokti vėliau. Svajojau apie sniegingas vestuves Šveicarijoje. Tada, viduryje mano gydymo kurso, prasidėjo koronaviruso pandemija.
Turėjau užsidaryti namuose, negalėjau susitikti su savo šeima ir draugais, kurie mane labai palaikė. Blogiausia, kad mano chemoterapija ir masktektomija buvo atšauktos. Bijojau, kad gydymas užsitęs, tačiau praeitų metų gegužę man pasakė, kad gydymas buvo sėkmingas.
Vėžys neišplito ir aš buvau sveika. Vis dėlto krūtyse vis dar jaučiau skausmą, nors gydytojai ramino, kad tai tik susikaupę skysčiai ir skausmas praeis. Rugsėjį mano krūtis ištino o skausmas tik intensyvėjo ir skaudėjo taip, kad nebegalėjau užmigti.
Verkė net darbuotojai
Mane vėl tyrė. Kai seselė pasiūlė kitą dieną atsivesti ir vyrą aš jau žinojau, kas laukia. Pasakiau jiems, kad žinau, jog vėžys grįžo, tik pasakykite, kad dar ne ketvirta stadija. Gydytojos veido išraiška pasakė viską, ką turėjau žinoti.
Mano pasaulis sugriuvo. Visi verkėme, netgi darbuotojai. Man sakė, kad gyventi liko nuo 6 iki 12 mėnesių. Viskas, apie ką galėjau galvoti, tai mano sūnus.
Greitai po diagnozės Idree pasakė, kad nori susituokti. Niekas nežinojo, kiek ilgai man liko gyventi. Draugai ir vestuvių organizatoriai, išgirdę mūsų istoriją, nusprendė mums padėti.
Nuo tada užsakinėjamos gėlės, fotografai, makiažas ir šukuosena. Jiems visiems už pagalbą aš esu be galo dėkinga. Mano pusseserė Charlene nupirko man vestuvinę suknelę, o jos draugas pasiūlė Crossbasket pilį vestuvių ceremonijai, kuri įvyks gegužės 8.
Darosi liūdna pagalvojus, kad žmonės, šokantys mūsų vestuvėse, po poros dienų turės išsitraukti juodus drabužius. Nepaisant vestuvinio džiugesio, turiu išlikti realiste ir planuoti savo laidotuves. Idrees nori žinoti, kokių laidotuvių noriu. Jam rašau raštelius.
Paprašiau, kad per mano laidotuves grotų daina, kurią dainuoju savo sūnui nuo pat pirmos dienos, kai jis gimė. Idrees ir aš nusprendėme, kad sūnus turėtų dalyvauti laidotuvėse, tačiau leisime jam pačiam nuspręsti, kai ta diena ateis.
Aš nebijau mirti, bet labai bijau palikti savo sūnų be mamos“, – rašė Natalie.
