Nors daugelis žmonių pakraupsta išgirdę apie darbą su lavonais, amerikietė makiažo meistrė neseniai pradėjo dalintis savo profesijos detalėmis – ji sako, kad gražinti mirusiuosius jai yra garbė.
Fawn Monique Dellavalle – kosmetologė, gyvenanti tarp Pensilvanijos ir Kalifornijos. Ji makiažo meistre dirbo daugelyje įvairių sektorių – parduotuvėse, mados industrijoje ir net ant raudonojo kilimo. Tačiau pastaruoju metu ji žmonėms daro paskutinį makiažą.
Dirba makiažo meistre morge
Ji dirba makiažo meistre morge – dažo mirusiųjų kūnus ir veidus, daro jiems manikiūrą, tvarko plaukus, rekonstruoja iškreiptus veidus ir kitaip paruošia kūną laidotuvėms. Nors specialiai tam ji nesimokė, tačiau laidotuvių rūmai ją vieną kartą pasikvietė padaryti ypatingą makiažą – taip viskas ir prasidėjo.
Ši sritis vadinama dezairologija – tai mirusiųjų kosmetologija, ir yra viena iš svarbiausių paslaugų, kurią teikia laidotuvių įmonės. Šiam darbui reikalingas specialus pasiruošimas ir patirtis kosmetologijos srityje, o taip pat ir kosmetika, skirta būtent mirusiesiems.
Su kuo paprastai tenka susidurti dezairologams? Fawn pasakoja: „Visų pirma aš pasirūpinu odos pusiausvyra, makiažu ir nagais. Plaukų stilistas ateina sutvarkyti šukuosenos. Šias paslaugas teikiu epizodiškai – negaliu pasakyti, kiek tiksliai tam skiriu laiko. Paprastai mane iškviečia, kai užduotis yra sunki, arba jei šeima nori, kad mirusiojo išvaizda pasirūpinčiau būtent aš.“
Naudoja specialias kosmetikos priemones
Gali skambėti neįtikėtinai, bet yra specialios kosmetikos priemonės, skirtos naudoti būtent mirusiesiems – su paprastais skaistalais ir pudra išsisukti nepavyks.
Fawn pasakoja: „Turiu kosmetikos rinkinį, skirtą būtent paskutinio makiažo ritualui. Jame yra odos priežiūros priemonės, skirtos odos paruošimui, kad ji priimtų makiažą, nagų lakas ir pilnas makiažo rinkinys su specialiai tam skirtais šepetėliais. Turiu daugelį skirtingų maskavimo priemonių ir korektorių. Kaip atrodys oda, priklauso nuo mirties priežasties, todėl reikia būti pasiruošus viskam.
Jei mirusysis naudojo makiažą, paprašau parodyti, kas jame buvo, kad žinočiau, kokias spalvas rinkosi ir tada galėčiau tai atkartoti. Stengiuosi, kad žmonės atrodyti kaip įmanoma panašeseni į save ir sudaryti įspūdį, kad žmogus ramiai ilsisi.“
Žinoma, laidotuvių rūmų makiažo meistrės profesija nėra lengva – net ir Fawn, jau daugelį metų užsiimanti šiuo darbu, sako, kad dar vis prisimena pirmąjį darbą, kuris buvo labai nelengvas.
„Kai pirmą kartą dariau paskutinį makiažą, buvo labai sunku – buvo daug sužalotos odos, galvos trauma, mėlynės – laidotuvės turėjo vykti su uždaru karstu, o aš tik ruošiau mirusiąją, kad ją paskutinį kartą galėtų privačiai pamatyti šeimos nariai.
Kai būna sunkus atvejis, stengiuosi galvoti apie šeimą. Jiems labai reikia paskutinį kartą pamatyti savo artimą žmogų tokį, koks jis visada buvo, kad prieš laidotuves galėtų atsisveikinti.“
Makiažą daro iki dviejų valandų
Paprastai makiažą daromas nuo vienos iki dviejų valandų, priklausomai nuo atvejo, o tada kūnas aprengiamas ir nunešamas į specialią erdvę, rašo daiystar.co.uk
Pasakodama apie savo eilinę darbo dieną, Fawn sako: „Pirma pasižiūri, koks bus apšvietimas toje erdvėje, kur bus atviras karstas, o tada uždedu skraistę, kad neištepčiau drabužių. Įsijungiu ramios muzikos ir pradedu dažyti taip, kad atrodytų, jog žmogus ramiai miega.
Žinoma, tokį darbą dirbti gali toli gražu ne kiekvienas, bet iš tiesų nėra taip baisu, kaip daugelis pagalvoja. Tikrai ši profesija stigmatizuojama – visiems tai atrodo kraupu, bet man tai – tikra garbė.
Mano darbas toks, kad žmonėms manęs prireikia svarbiausiomis jų gyvenimo akimirkomis, kad atrodytų ir jaustųsi gražūs, o kodėl paskutinis makiažas turėtų būti kažkoks kitoks atvejis? Išskyrus tai, kad makiažas daromas ne tiek pačiam žmogui, kiek jo artimiesiems, kurie susirenka paminėti jo gyvenimo. Nemanau, kad tai kraupu. Man atrodo, kad tai baigiamasis žmogaus laiko šioje žemėje ritualas, kuris turėtų būti labai gerbiamas.“
