Lietuvos alpinistų komanda - Gediminas Simutis, Arūnas Kamandulis ir Saulė Žukauskaitė, vykdantys šešių mėnesių projektą „Vertikalus gyvenimas", ką tik grįžo iš Kočiamo slėnio Čilės Ežerų regione, kur praleido penkias savaites laipiodami į aukštas granito sienas.
Nors dažni lietūs, didžiulės musės ir tankūs miškai apsunkino komandos laiką, jiems vis tik pavyko pasiekti pagrindinį tikslą - Trinidado viršūnę.
Po keleto mėnesių vėjuotame ir šaltame Argentinos Ledynų nacionaliniame parke, žalios vešlios pievos Kočiamo slėnio apačioje buvo tikra atgaiva.
Tačiau ši projekto dalis turėjo savų ypatumų. Tankiame miške, išraižytame upių ir besidriekiančiame nuo miestelio iki stovyklos nėra įrengto kelio - tad penkių savaičių maistą ir visą laipiojimo inventorių alpinistams į slėnį teko krauti dviems arkliams.
Pirmosios dienos buvo saulėtos, tačiau erzino didžiulės arkliamusės, kurios kibo tiek lipimo, tiek poilsio metu.
Vis dėlto didžiausias alpinistų priešas Kočiame buvo nesibaigiantis lietus. Po keleto saulėtų dienų, vos spėjus įkopti vieną neilgą maršrutą ant La Chunta uolos, prasidėjo liūtis, trukusi dvi savaites. Tad tik sulaukę dviejų dienų gero oro lango, alpinistai pasiryžo lipti vieną iš ilgiausių maršrutų į Kočiamo slėnio simboliu laikomą Trinidado uolų bokštą.
Maršrutas, pavadintas „Bienvenidos a mi Insomnio" - „Sveika mano nemiga" - pateisina savo vardą. 920-ties metrų ilgio, su keletu labai stačių atkarpų daugelį komandų priverčia apsisukti ar netikėtai praleisti naktį ant vertikalios sienos.
Montis Magia alpinistai, žinodami maršruto reputaciją, pradėjo kopti dar tamsoje ir apatinę sienos dalį įveikė pasišviesdami prožektoriais. Prašvitus prasidėjo sunkioji sienos dalis, kur vertikalus, mažai reljefo turintis granitas kiek sulėtino komandą ir pareikalavo daug pastangų.
Nepaisant nuovargio, alpinistai pasiekė viršūnę po dvylikos valandų lipimo ir buvo apdovanoti nuostabiais vaizdais. Aplinkinės uolos, giedras dangus ir tolumoje stūksantys snieguoti vulkanai susiliejo į nuostabų paveikslą.
Kaip ir buvo žadėta orų prognozės, lietus pradėjo lyti jau kitą dieną ir vėl privertė alpinistus tūnoti palapinėse. Per likusias tris savaites, oras kiek pagėrėjo ir komanda turėjo progų pralipti dar keturis ilgus maršrutus.
Jie vyravo savo sudėtingumu ir lipimo stiliumi, tačiau visi pareikalavo efektyvaus darbo ir stiprių pirštų. Įdomiausias ir gražiausias maršrutas buvo „Al centro y adentro". Montis Magia alpinistai buvo pirmieji, kurie jį įveikė per vieną dieną, nes ši siena pirmą kartą buvo įveikta vos savaitę prieš jų įkopimą.
Po penkių savaičių Čilės miškuose ir viso šešių mėnesių praleistų kopiant Šiaurės ir Pietų Amerikos sienas ir viršūnes komanda jau grįžo į Lietuvą.
Čia, balandžio 17-19 dienomis alpinistai kviečia į ekspedicijos pristatymus, kurie vyks Vilniuje ir Kaune.
