Į neįgaliojo vežimėlį R. Česonienę pasodino išsėtinė sklerozė. „Liga man diagnozuota labai seniai, dar 1997-aisiais, tik jos forma buvo lengva, ilgą laiką nereikėjo vaistų. Didžiausios problemos prasidėjo gimus trečiajam sūnui – 2006 metais. Tada ligos atakos tapo stipresnės, ilgesnės, kankino ir liekamieji reiškiniai. Teko pradėti vartoti vaistus“, – pasakoja pašnekovė.
Situacija prastėjo, vis dėlto kurį laiką mokytoja dar vaikščiojo pasiramsčiuodama lazdele, tik prieš metus atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį. Taip judėti Ritai pasirodė ir greičiau, ir patogiau.
Ieškojo ramesnio darbo
R. Česonienė pasakoja baigusi Kauno technologijos universitetą, siuvimo technologo specialybę. Kurį laiką dirbo Širvintų „Lelijos“ komerciniame centre. Darbas buvo sunkus, daug įtampos, nervų, moteris mano, jog ir liga pradėjo ryškėti nuo persitempimo. R. Česonienei norėjosi ramesnio darbo. 1998 metais Širvintų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos (dabartinės progimnazijos) direktorė pasiūlė ateiti į mokyklą ir pagalvoti apie naujai pradedamą dėstyti dalyką – ekonomiką.
„Pasiryžau nesunkiai. Pirmuosius metus darbas išties buvo ramus, dirbau pailgintos dienos grupės auklėtoja. Tuo pačiu metu baigiau VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ ekonomikos mokytojams organizuotus kursus. Tada specialistui, turinčiam kitos aukštosios mokyklos diplomą, kursų baigimo pažymėjimas suteikė galimybę mokykloje dėstyti ekonomiką“, – pasakoja R. Česonienė.
Jau dirbdama mokykloje ji įstojo į tuometį Vilniaus valstybinį pedagoginį universitetą, ekonomikos specialybę, kurią po penkerių metų sėkmingai baigė.
Kuria verslus
Mokytoja pasakoja, jog bendradarbiavimas su „Lietuvos Junior Achievement“ nenutrūko – ji iki šiol dirba pagal organizacijos sudarytas programas, dalyvauja įvairiuose bendruose projektuose. Dar dirbdama Širvintų „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje kartu su savo mokiniais per šią įmonę R. Česonienė ėmėsi kurti verslus.
Verslų būta įvairių. Vienas jų – mokinių parengtas kalėdinis vaidinimas, su kuriuo jie važinėjo per įstaigas, gaudami suderėtą atlygį. Parengtas ir labdaros vakaras verslininkams. Mokiniai taip pat buvo sukūrę muzikos grupę, o vadybininkai ieškojo, kur ta grupė galėtų koncertuoti. Dar sukurta prekybos rankdarbiais ir suvenyrais įmonė: mokiniai supirkdavo kitų vaikų darbelius ir juos parduodavo.
„Kartą net sulaukėme Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesio. Paskambino inspekcijos atstovė ir klausia: „Ką čia Česonienė prigalvojo, kas per įmonių kūrimas be mūsų žinios?“ – juokiasi mokytoja. – Iš tiesų tai mokinių sukurtas įmones prižiūri „Lietuvos Junior Achievement“, visus mokesčius mokame jiems. Mūsų įmonės veikė kaip akcinės bendrovės, net mokėjome dividendus akcininkams. Taip mokiniai gavo realias ekonomikos ir verslumo pamokas. Dalyvaudami projektuose vaikai viską daro patys – net veda apskaitą, mus globojanti įmonė jiems sukūrė palengvintas buhalterines programas, kasos pajamų orderius, čekius, tereikia pasirinkti tinkamą.“
Atėjusi dirbti į L. Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją R. Česonienė su mokiniais įkūrė bendrovę, kuri leido mokyklos laikraštį. Vis dėlto idėja nepasiteisino – leidinys nebuvo skaitomas, didelės naudos iš to nebuvo.
Šiuo metu mokytoja moko 18 vienuoliktokų ir 12 dvyliktokų. Ji pasidžiaugia, kad šiais metais ekonomikos pamokos sudėliotos patogiau, jos pamokų tvarkaraštyje – pirmos. Ankstesniais metais, kai ekonomika būdavo popiet, septinta ar aštunta pamoka, po pirmojo pusmečio dalis mokinių „nubyrėdavo“. Mokytoja sako, jog stengiasi vaikus sudominti, nedėstyti vien tik sausos teorijos, programą paįvairinti praktinėmis užduotimis, imituoti tai, kas vyksta realiame versle ir gyvenime.
„Pastaruoju metu moksleivių sukurtos įmonės daugiausiai dėmesio skiria išmaniosioms technologijoms, įvairioms programėlėms kurti, apčiuopiamus daiktus mažai kas gamina. Vis dėlto per 20 darbo su vaikais metų būta labai įdomių, įsimintinų dalykų. Šauniausia, kai vaikai patys nori kažką daryti, reikia juos tik paskatinti“, – pasakoja mokytoja.
Pedagogė pasidžiaugia, kad jos mokiniai aktyvūs ne tik mokykloje: 2013-aisiais jos parengtas mokinys respublikinėje ekonomikos olimpiadoje užėmė pirmąją vietą. Dvi gimnazijos mokinės šiais metais stovyklavo inovacijų ir verslumo stovykloje Ukmergės rajone, Vepriuose.
Be to, kasmet bent vienas abiturientas įstoja studijuoti buhalterinės apskaitos ar ekonomikos. Viena buvusi R. Česonienės mokinė išvažiavo studijuoti rinkodaros į Japoniją, ten ištekėjo ir pasiliko. Dar vienas vaikinas šiuo metu yra AB „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius, kitas studijavo ekonomiką Stokholmo universitete. Mergina, baigusi ekonomikos studijas Vilniaus universitete, kasmet apsilanko gimnazijoje, čia skaito paskaitas mokiniams.
Tomas Hanksas
Clintas Eastwoodas
Leonardas DiCaprio
Išbandymas – auklėtinių klasė
Nuo rugsėjo R. Česonienė yra ir devintokų auklėtoja. „Dar birželį manęs direktorė paklausė – ar susitvarkytum su auklėjamąja klase? Atsakiau, kad galiu pabandyti. Vaikai jau žinojo, kad sėdžiu neįgaliojo vežimėlyje, todėl jokios nuostabos nekilo. Šiek tiek baiminausi – kaip priims tėvai? Visas nerimas išsisklaidė, kai į pirmąjį tėvų susirinkimą iš 24 atėjo 19 tėvų. Supratau, kad rasime bendrą kalbą“, – šypsosi mokytoja.
R. Česonienė sako, jog su devintokais jai niekada nenuobodu: „Žinoma, su auklėtinių klase atsirado ir daugiau rūpesčių, ir daugiau popierizmo. Tenka sužiūrėti praleistas pamokas, stebėti, ar jos pateisintos, bendrauti su mokytojais ar tėvais. Visada stengiuosi savo auklėtinius suprasti, jiems neįsakinėti, nereikalauti. Kur kas geriau vietoj „atnešk, paduok“ sakyti „gal galėtum paduoti, atnešti“. Tokią žinią skleidžiu ir tėvams, paskui ir sulaukiu atsako – padeda, pasiteisino.“
Mokytoja džiaugiasi, kad jos auklėtiniai niekada nebijo pas ją ateiti pasikalbėti, su visais ji stengiasi rasti bendrą kalbą. „Mano klasėje – 12 berniukų ir 11 mergaičių. Užauginusi tris sūnus, dabar mokausi bendrauti su mergaitėmis. Jos ramesnės, berniukai gerokai aktyvesni, mėgstantys paplepėti. Visus vaikus raginu: ar skauda, ar liūdna, ar linksma, ateikite, pasikalbėkim, viskas liks tarp mūsų. Kalbuosi ir su dalykų mokytojais, nuolat seku, kaip sekasi mano auklėtiniams, ar neprastėja jų pažymiai. Jei prastėja, aiškinuosi priežastis“, – pasakoja R. Česonienė.
Net ir į ekskursijas mokytoja žada vyksti kartu su auklėtiniais, nors mokykla neturi neįgaliesiems pritaikyto vežti autobusiuko. „Prašau tik įkelti vežimėlį – įlipti, atsisėsti dar galiu pati. Visada padėti apsiima ir auklėtiniai. Mokiniai padeda ir per pamokas – įjungti šviesą, nuleisti ekraną. Bibliotekoje, mokytojų kambaryje geranoriškai gelbsti kolegos“, – džiaugiasi pašnekovė.
Mokytojai padeda ir tai, jog tvarkaraščiai ir dienynai persikėlę į virtualią erdvę, jų nebereikia ieškoti mokytojų kambaryje. Šiek tiek sunkiau, kai renginiai vyksta antrajame mokyklos aukšte – neįgaliesiems vežimėlyje judėti pritaikytas tik pirmasis. Ne visur su vežimėliu galima pravažiuoti ir mieste, šaligatviai sutvarkyti tik Širvintų centre.
Rado savo vietą
R. Česonienė sako labai mylinti savo darbą, neatsistebinti, kokie geri, kokie subrendę jos mokiniai. „Namuose sakau vyrui – kokie nuostabūs mano auklėtiniai, net jei nemokėtų atlyginimo, vis tiek dirbčiau su jais. Darbas mokykloje – ypatingas, nuo vaikų pasikrauni energijos, noro eiti pirmyn.“
Švietimo ir kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Kralikevičienė sako, kad mokytoja – tarsi gimnazijos šviesulys: „Rita – kukli ir linkusi nutylėti savo nuopelnus. Mokytoja – labai charizmatiška ir labai mylima vaikų. Jie eina pas ją nebijodami, visada žino, kad ras atjautą, supratimą, palaikymą. Be mokytojos paskatinimo, be uždegimo, meilės, jos mokiniai nebūtų pasiekę tiek daug.“
Pasak R. Kralikevičienės, širvintiškiams labai pasisekė, kad turi tokią specialistę. „Tokią mokytoją reikia labai saugoti, tiesiog aptverti tvorele, kad tik nepabėgtų, – juokiasi pašnekovė. – Ne veltui mokytoja sulaukė apdovanojimo Širvintų švietimo centro organizuotame renginyje „Sėkmės paukštė“ – įvertinti jos ir mokinių pasiekimai. Ne kartą įsitikinau: vaikai nepastebi, kad mokytoja sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Jiems svarbu, kad pedagogės akys spindi meile ir tikėjimu jais.“
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
