Indrė Dauskordaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prieš šešerius metus, Švietimo ir mokslo ministerijos leidimu, Lietuvoje buvo patvirtinti savarankiško mokymosi namuose nuostatai. Tačiau pernai jie pakeisti, ir dabar tėvai savarankiškai mokyti savo atžalų be rimtos priežasties nebegali.
Specialistų teigimu, norint įteisinti lygiavertę alternatyvą valstybinei švietimo sistemai, pirmiausiai reikia tokio ugdymo sistemą sutvarkyti, praneša LRT televizijos naujienų laida „Panorama“.
Nedaugelis tėvų pasiryžta mokyti savo atžalas namuose. Tačiau tai gana populiaru angliškai kalbančiose šalyse, kur savarankiškas mokymasis laikomas alternatyva valstybinei švietimo sistemai.
Jurga Juodkazytė savo mergaitę namuose suspėjo mokyti vienerius metus. Pagal savarankiško mokymo aprašą, savo atžalą ji turėjo užregistruoti vienoje iš mokyklų. Taip pat mokykla įsipareigodavo periodiškai tikrinti savarankiškai besimokančio vaiko žinias.
„Vienerius metus aš ją mokiau namie. Tuomet ji mokėsi antroje klasėje, tad nebuvo labai sunku, kadangi pradinėse klasėse programa dar nėra labai sudėtinga“, – sakė moteris.
„Yra ir radikalesnė mokymo namuose kryptis, vadinamasis „unschooling“. Tai visiškas nemokymas namie, kai tėvai vaikams leidžia pasirinkti, ką jie nori tuo momentu veikti, kuo domėtis, leidžia savarankiškai rinktis ugdymo kryptis. Lietuvoje tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas, bet pasaulyje, ypač Amerikoje, tai vyksta “, – teigė namų mokymo šalininkė Erika Juozaitienė.
Nuo šių metų birželio mėnesio Lietuvoje tėvai savarankiškai mokyti savo atžalų be rimtos priežasties nebegali. Namų mokymo šalininkai spėja, kad nauja tvarka įsigaliojo dėl tų šeimų, kurios nesąžiningai pasinaudojo savarankiško vaikų mokymo teise.
„Aš kaip supratau, bet čia bus mano interpretacija, priežastys nebuvo susijusios su mokymo namuose pasekmėmis. Tai buvo daugiau susiję su mokyklomis, kurios į užsienį išvažiavusius vaikus prirašė kaip besimokančius namuose ir tokiu būdu gavo mokinio krepšelį“, – teigė J. Juodkazytė.
Savarankiškas namų mokymas vis dar galimas tiems vaikams, kurie turi rimtų sveikatos problemų. Tai reikia įrodyti mokykloms pateikiant gydytojo ar pedagoginės-psichologinės tarnybos rekomendacijas. Kitais atvejais jei vaikai nelanko mokyklos, tėvai gali būti baudžiami.
„Galima diskutuoti apie vaiko mokymą namie, kalbant apie žemesnes klases. Bet turėtume turėti labai aiškius kriterijus, kokiais atvejais ir kas turi teisę mokyti ir prisiimti atsakomybę už vaiko rezultatus. Be abejo, šeima pasakys – mama ir tėtis, bet valstybė taip pat turi tam tikrus įsipareigojimus tam jaunam piliečiui“, – teigia buvęs švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai sako, kad savarankiškas mokymas Lietuvoje būtų galimas, jeigu būtų sutvarkyta tokio ugdymo sistema. Labiausiai nerimaujama dėl to, ar tėvams užtektų kvalifikacijos ir žinių mokyti savo atžalas namuose. Taip pat neaišku, kas būtų su socialinių problemų turinčiomis šeimomis, kurios norėtų vaikus mokyti savarankiškai.
„Aš suprantu, kad kai kurie pasakys, kad ir mokyklos netobulos, ir ne visi mokytojai geri, bet bet kuriuo atveju, mokykla yra institucija, kuri turi tam tikras atsakomybes. Reikėtų situaciją paanalizuoti detaliau. Visiškai atmesti mokymo namuose, atimti šeimos teisės nereikėtų, bet reikėtų aptarti, kokie tie garantai. Ir kol nesusitarta dėl tų garantų, leisti mokyti namie būtų truputį neatsakinga“, – kalbėjo V. Bacys.
Iš 350 tūkstančių visų Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų tik nedidelę dalį tėvai norėtų mokyti namuose. Tačiau neužtenka norėti, reikia ir galėti, nes vienam iš tėvų greičiausiai neliktų laiko dirbti.
Savarankiško mokymosi skeptikai sako, kad vaikai turi mokytis mokykloje, nes taip jie išmoksta gyventi visuomenėje. Namų mokymo šalininkai atremia, kad mokykloje vaikai įgyja nemažai kompleksų, todėl savarankiškas mokymasis padeda labiau pasitikėti savimi.
