Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) viešųjų ryšių specialistės Dianos Rakauskaitės, Lietuvos nacionaliniuose, regioniniuose parkuose bei kitose saugomose teritorijose veikiančių gamtos mokyklų tikslas – kad tiek vaikai, tiek suaugusieji suprastų, kas yra laukinė gamta, pažintų gamtinį kraštovaizdį, jame vykstančius procesus, gamtos vertybes ir suprastų, kodėl visa tai būtina saugoti.
„Mokydamiesi gamtoje, vaikai ne tik iš arčiau susipažįsta su augalais ir gyvūnais, jų buveinėmis, poreikiais, elgesiu, bet ir suvokia, kad žmogus taip pat yra gamtos grandinės dalis, o visi mes, tiek žmonės, tiek gyvūnai, tiek augalai, šioje žemėje esame lygūs, turime vienodas teises egzistuoti“, – sako D. Rakauskaitė.
Šiuo metu Lietuvos saugomose teritorijose veikia 9 gamtos mokyklos: Aukštaitijos, Dzūkijos ir Kuršių nerijos nacionaliniuose parkuose, Sirvėtos, Kauno marių, Kurtuvėnų, Varnių ir Žagarės regioniniuose parkuose bei Žuvinto biosferos rezervate. Gamtos mokyklose mokytojai su mokinių grupėmis gali užsisakyti įvairias edukacines programas, kurių metu saugomų teritorijų specialistai moko elgtis gamtoje atsakingai, padeda formuoti palankų požiūrį į saugomas teritorijas ir gamtosaugos svarbą, ekosistemų procesų suvokimą ir supratimą, ką ir kodėl gamtoje būtina saugoti.
Gamta ir moko, ir gerina savijautą
Svarbiausia nauda, kurią gauna gamtos mokyklose apsilankę vaikai, yra gamtos pažinimas. VSTT atstovė sako, kad jis leidžia suvokti, jog kaip vaikai turi savo namus, taip ir kiekviena rūšis gamtoje turi savo buveinę, kurios gali netekti dėl žmonių elgesio.
„Pavyzdžiui, atėję į pelkę, vaikai pamato saulašares, sužino, kad jos gali augti tik pelkėje, tad jeigu nusausinsime pelkę, tų unikalių augaliukų paprasčiausiai nebeturėsime. Arba atėję į mišką sužino, kad eglių tankumyne gali gyventi juodieji gandrai. Tuomet vaikai supranta, kad jeigu neliks eglių, neliks miško – neliks ir juodųjų gandrų. Jie suvokia, kad visi gyvi sutvėrimai turi tokią pačią teisę egzistuoti, kaip ir žmogus, juk žmogus yra tik viena iš biologinės įvairovės rūšių“, – sako ji.
Vykstant naktinėms edukacijoms arba išgyvenimo pamokoms, vaikai mokosi ir kaip reikia užkurti laužą, atskirti paukščių balsus, atpažinti augalus – pavyzdžiui, jie atpažįsta, kuriuos augalus galima naudoti kaip maistą, valgyti, kurie būtų tinkami naudoti kaip vaistažolės, o kurių šiukštu geriau neliesti, nes jie nuodingi.
Kita labai svarbi yra sveikatinimosi funkcija. D. Rakauskaitės teigimu, dabar vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterių, todėl gamtos mokyklos tampa puikia galimybe pajudėti, pakvėpuoti grynu oru. Be to, moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad gamta skatina kūrybiškumą, o paprasčiausias pasivaikščiojimas miške sumažina streso hormonų kiekį.
„JAV mokslininkai taip pat yra įrodę, kad miškas ir medžiai prisideda prie vaikystės astmos gydymo ar net jos išvengimo. Buvo įrodyta, kad vaikai, kurie daug laiko praleidžia miške arba šalia jo, tarp medžių, itin retai suserga astma. Tokių ir panašių tyrimų yra labai daug, bet turbūt ir be jų visi suprantame, kad gamta mums duoda psichologinių, emocinių ir fizinių jėgų“, – teigia pašnekovė.
Ji sako mananti, kad lankydamiesi saugomose teritorijose ir gamtos mokyklose vaikai bei suaugusieji gauna ir pilietinio ugdymo – suvokia, kad mes gyvename Lietuvoje, šis mūsų kraštas yra lygumų, miškų, upių ir ežerų kraštas, gražus ir unikalus. Taip per kraštovaizdžio pažinimą ateina supratimas, kad reikia mylėti ir vertinti savo kraštą, savo tėviškę, savo gamtą.
Kiekvienoje gamtos mokykloje – unikalios pamokos
Gamtos mokyklos labai populiarios Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, kitose Vakarų Europos šalyse. Pasak D. Rakauskaitės, jos veikia labai įvairiai: Norvegijoje kuriasi ir prie nacionalinių parkų, o kai kur ir prie nedidelių miestelių ar kaimų savivaldybių. Latvijoje gamtos mokyklų atitikmenys yra gamtos centrai.
„Gamtos mokyklų modeliai yra labai kūrybiški ir labai įvairūs. Kadangi Lietuvoje jos yra prie nacionalinių ir regioninių parkų, mes norime akcentuoti atskirų parkų vertybes – kuo tas parkas išskirtinis, kas ten saugoma, kodėl tai reikia saugoti. Šis akcentas yra lietuviškų gamtos mokyklų išskirtinumas“, – sako pašnekovė.
Gamtos mokyklose dirba saugomų teritorijų darbuotojai, daug garsių specialistų, net ir mokslo daktarų, kurie lankytojams per informaciją suteikia esminį prisilietimą prie gamtos vertybių – papasakoja apie kiekvieną vabaliuką ir kiekvieną augaliuką, apie kraštovaizdžio unikalumą, apie saugomos teritorijos nematerialų kultūros paveldą.
Kai kurios edukacijos yra pritaikytos integruotam mokymui – su mokiniais atvykę mokytojai gali patys vesti ir anglų kalbos ar matematikos pamokas miške, o gamtos mokyklų specialistai papildomai papasakoja apie biologinę įvairovę, jos saugojimo būtinybę, kraštovaizdžio unikalumą.
„Visos gamtos mokyklos turi paskyras socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat interneto svetainėje www.saugoma.lt galima rasti informaciją apie saugomų teritorijų gamtos mokyklas. Norėčiau akcentuoti, kad visos skirtingose mokyklose rengiamos gamtos pamokos yra unikalios. Kiekviena gamtos mokykla yra susijusi su to parko vertybėmis, pavyzdžiui, Kuršių nerijos parko pamokos bus orientuotos į Kuršių nerijos vertybes, kopų bei jūros pažinimą, kopagūbrius, tuo metu Dzūkijos nacionalinio parko gamtos mokyklos pamokos akcentuos pelkių, raistų ar upelių įdomybes. Tad galima lankyti visas gamtos mokyklas vieną po kitos ir gaunama informacija niekada nebus tokia pati“, – tikina D. Rakauskaitė.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
