Panašią riziką anksčiau iškeliauti anapilin turi nutukę asmenys ar nuolat gyvenantys nepritekliuje. Žmonės gyvena ilgiau, tačiau vis didesnę gyvenimo dalį jie praleidžia jausdamiesi vieniši. Tai turi didžiulę įtaką jų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Vienatvė tampa įprastu dalyku, ypač kai žmonės gyvena vieni, išėję į pensiją mažiau bendrauja su giminėmis ir draugais. Tyrimai atskleidžia, kad nuo 20 iki 40 % vyresnio amžiaus žmonių nuolat jaučiasi vieniši. Čikagos universiteto profesorius psichologas Johnas Cacioppo teigia, kad prastėjanti fizinė ir psichinė sveikata žmogui senstant daro milžinišką įtaką jo pasitenkinimui tarpusavio santykiais bendraujant su draugais ar šeimos nariais.
Amerikoje yra įprasta manyti, kad išėjus į pensiją reikia nusipirkti gyvenamąjį būstą kur nors Floridoje ir laimingai gyventi iki mirties. Tačiau gyvenimas tarp krūvos nepažįstamųjų tikrai nėra išeitis. Daug žmonių teigia besimėgaujantys savo pačių kompanija, ir šis vienatvės džiaugsmas yra visiškai kitoks nei skausmingas vienišumas, kuris galop pereina į depresiją ir vis didėjantį nepasitikėjimą savimi.
Tiems, kurie nuolat jaučiasi vieniši, rytais pakyla streso hormono kortizolio kiekis, padidinantis tikimybę patirti infarktą ar insultą. Dėl vienatvės padidėja kraujo spaudimas ir silpnėja imuninė sistema, prideda profesorius J. Cacioppo. Vienatvę išgyvenančių žmonių miegas nėra toks gilus, juos kamuoja nuolatiniai prabudimai, kuriuos paprastai išprovokuoja nervinė įtampa ir baimė naktį likti vienam.
„Sendami žmonės praranda galimybę laisvai judėti, taip padidėja rizika vis daugiau laiko praleisti vieniems. Tuomet ir iškyla grėsmė žmogaus gerovei, padidėja galimybė susirgti depresija, susilpnėja imunitetas, sutrinka miegas, o visa tai paspartina organizmo senėjimą“, – teigia profesorius J. Cacioppo. Tiems, kurie jaudinasi dėl vienatvės, profesorius pataria ne tik skirti laiko sau, bet ir kuo daugiau bendrauti.
