Manoma, kad nuėjimo miegoti ir atsikėlimo skirtumai galimai yra paveikti mūsų protėvių, kurie miegodavo krūmuose, atvirai matomuose plėšrūnams ir kitoms žmonių grupėms, kai tik Saulė nusileisdavo.
Naujausias tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings of the Royals Society B“, rodo, kad šie miego įpročių skirtumai užtikrina, kad visada bent vienas žmogus yra budrus, kol kai kurie yra labiausiai pažeidžiami (pvz., kai miega). Tai yra žinoma kaip „sargybinio hipotezė“, kuri grindžiama tuo, kad kiti socialiniai gyvūnai, pavyzdžiui, surikatos, visada turi vieną grupės narį, kuris prižiūri likusią grupę, kol ji miega.
Nors dauguma eksperimentų su žmonių miego įpročiais yra atliekami griežtai kontroliuojamose laboratorijose, Toronto universiteto mokslininkai bandymą perkėlė į lauką ir stebėjo Tanzanijos Hadza žmonių, kurie vis dar taiko medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo būdą, miego įpročius. Komanda skyrė miego monitoringą 33 vienos genties nariams ir stebėjo jų miego įpročius 20 dienų ir naktų.
Jie nustatė, kad per daugiau nei 200 valandų visi genties nariai vienu metu miegojo labai trumpai – 18 minučių. Vidutiniškai aštuoni asmenys buvo budrūs tuo pačiu metu, kas sudaro net 40 procentų visų grupėje gyvenančių žmonių.
Komanda taip pat nustatė skirtumą tarp jaunų Hadza ir vyresnių Hadza žmonių miego įpročių. Paaiškėjo, kad jaunesni žmonės labiau linkę būti „naktinėmis pelėdomis“, o senesni – „vyturiais“.
„Tyrėjai įtaria, kad viena iš priežasčių, kodėl seneliai gyvena taip ilgai, yra ta, jog jų funkcija yra rūpintis anūkais, – paaiškina bendraautorius Davidas Samsonas. – Mūsų hipotezė yra ta, kad jų vyturiškas elgesys ir trumpesnis miego laikas atlieka funkciją – vyresnieji tarnauja kaip sargybiniai tuo metu, kol kiti miega. Todėl svarbu, kad bet kurioje populiacijoje būtų įvairaus amžiaus žmonių“.
Taigi, kai vyresni jūsų šeimos nariai kitą kartą rėks ant jūsų už tai, kad per ilgai miegate, tiesiog priminkite jiems, kad tai darote tam, jog vidury nakties apsaugotumėte juos nuo liūtų.
