Mergina prisipažino, kad kiekvieną kartą į vaikystę ją nukelia prisiminimai apie mamos keptus „čirvinius“ miltiniai blynus. „Tie širdelės formos blynai, kuriuos kepa suspaudžiamoje keptuvėje... Su uogiene. Nerealu, - juokėsi S. Mykolaitytė. – Ir dar prisimenu tėtės tarkuotas keptas bulves su kefyru“.
- Ar dabar teiki daug reikšmės tam, kur ir kaip valgai?
- Labai. Visada galvoju, ką, kur ir kada valgau. Stengiuosi gerbti maistą, savo kūną ir patį valgymo ritualą. Tačiau mano gyvenimo tempas, kelionės ne visada leidžia laikytis režimo. Tenka užkandžius nešiotis rankinėje arba nugriebti kažką iš artimiausios parduotuvės ir suvalgyti vairuojant, ar lėktuve. Be to, esu iš tų valgytojų, kurie valgo dažnai, bet po mažai.
- Kur dažniausiai maitiniesi: namie ar kavinėse?
- Labai įvairiai. Mėgstu valgyti namuose, nes tuomet būna mažiau „nuodėmių“, atidžiau renkuosi, ką valgau. Kavinėse visko pasitaiko, bet neneigsiu, jog kavinėse lankausi dažnai, kai tenka keliauti.
- Ar tau patinka gaminti maistą?
- Rytais gaminuosi pusryčius. Juos mėgstu sočius. Tačiau mėgstu gaminti ir lengvus užkandžius bei salotas, verdu kiaušinius, vištieną. Nemėgstu kepti sudėtingų patiekalų, nekenčiu riebaus maisto.
- Ar mieliau valgai viena, o gal – tik su artimaisiais ar draugais?
- Būna įvairiai. Bet reikia pripažinti, kad valgydama namuose viena nepersivalgau. Taip yra lengviau kontroliuoti savo svorį. Tačiau, tarkime, Niujorke – labai daug judesio. Čia yra labai populiaru rinktis į dideles grupes žmonių vakarienei. Madinga yra pasikviesti prieš draugę. Tai yra gera dingstis susimatyti, juk vis vien visiems valgyti reikia. Be to, Niujorke yra viso pasaulio virtuvės... Tik lietuviškos nėra. Ieškojau.
- Ar savo būsimoje šeimoje planuoji turėti tam tikrų maisto ritualų? Pavyzdžiui, visada kartu valgyti pusryčius?
- Taip, norėčiau turėti tam tikrų ritualų. Manau, jog tokie ritualai stiprina santykius, padeda palaikyti tvirtus, šiltus santykius. Tai yra geras laikas šeimos pokalbiams, kurie taip pat yra būtini.
- Vis dėlto dažnai bendra vakarienė gali virsti karo mūšiu. Gal turi asmeninį patarimą, kaip išmokyti šeimą bendrus pietus paversti gražia tradicija?
- Tiesiog reikėtų įvesti šeimos taisykles, apie ką prie stalo galima kalbėtis, o apie ką ne. Nes pokalbiai, nuomonių nesutapimas kartais įplieskia pykčius. Reikia išmokti būti pakantiems vieni kitiems, būti tolerantiškiems... Ir dar būtų smagu, kad niekas neverstų vaikų valgyti to, ko jie negali pakęsti arba nenori, nes vyresnieji mėgsta tai daryti. Taisyklėse taip pat norėčiau nurodyti, kad prie stalo nėra laiko bambėjimui ir pamokslams!
- Ar teiki daug dėmesio maisto patiekimui? Stalo serviravimui?
- Jeigu valgau viena - tai tikrai ne. O jeigu laukiu svečių tada - taip, kartais norisi, kad viskas atrodytų kaip gražus meno kūrinys, nors muziejaus iš to nedarau niekada.
- Užkandžiams dažnas naudoja sūrį. Ar pati esi jo mėgėja?
- Esu balto sūrio mėgėja, mėgstu jį kepti. Mėgstu visus pieno produktus, ypač patį pieną, bet jo svečiams nesiūlau (juokiasi), geriau pasiūlau parmezano gabaliukų su vynuogėmis.
