Du mažus vaikus auginanti laidos „Mamyčių klubas“ vedėja Eglė Skrolytė teigia, kad neturi ypatingų receptų, kaip gydyti peršalusį vaiką. „Kai situacija yra valdoma, vaikams duodu gerti karšto pieno su medumi, arbatų, atsiradus slogai, valau nosytę jūros vandeniu, kad būtų geriau kvėpuoti, šalia lovytės padedu česnako skiltelių“, – natūraliais peršalimo gydymo būdais dalijosi žinoma mama. Tačiau ji pabrėžia, kad šių kovos su peršalimu priemonių imasi tik tada, jei peršalimas yra silpnas. „Kai vaikai suserga stipriau, tada jiems gydyti imuosi rimtesnių priemonių“, – teigia Eglė Skrolytė.
„Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė pastebi, kad tėveliai dažnai peršalimui gydyti naudoja priemones, apie kurias nugirsta iš kitų. Ji komentuoja dažniausiai pasitaikančius mitus apie vaikų peršalimo gydymą.
Mitas: Prasidėjus slogai vaikui į nosytę reikia lašinti alijošiaus sultis ir motinos pieną.
Netiesa. Nors liaudyje slogai gydyti naudojami morkų, alijošiaus, svogūnų bei česnakų sulčių lašiukai, tačiau mažiems vaikams šios priemonės netinka. Tai gali dar labiau sudirginti vaiko nosies gleivinę. Itin paplitęs mitas, kad motinos pienas gali išgydyti nuo slogos. Jis tik dar labiau sutirštins gleives, esančias vaiko nosytėje, ir ją dar labiau užkimš. Pasak vaistininkės, pigiausia ir geriausia išeitis – nosies ertmes plauti specialiu jūros vandeniu ar didesnės koncentracijos druskos tirpalu, kurį galima už mažą kainą įsigyti vaistinėje ar lengvai pasigaminti ir namuose. Kai gleivės tirštos, itin rekomenduojamas hipertoninis druskos tirpalas, praturtintas magniu, variu, auksu ir manganu.
Mitas: Nuo kosulio ir gerklės skausmo padės medus su karštu pienu.
Netiesa. Tai vienas iš plačiausiai paplitusių mitų. „Nors medaus gydomosios savybės yra neginčijamos, tačiau nedaugelis žino, kad karštame vandenyje ne tik žūsta jame esančios naudingos medžiagos, bet taip pat jis tampa toksine medžiaga. Geriau medų ištirpinti vos šiltame gėrime arba dar geriau – duoti vaikui jį laižyti nuo šaukštelio. Pienas sergančiam vaikui – per sunkus maistas, todėl jo geriau atsisakyti. Verčiau duokite vaikui gerti aviečių lapų, šalavijų, čiobrelių arbatos“, – sako Z. Janušauskienė.
Mitas: Karščiuojantį vaiką reikia ištrinti actu arba spiritu.
Netiesa. Tokiu būdu karščiavimą bandydavo sumažinti mūsų mamos ir močiutės. Tiesa yra ta, kad actas bei spiritas ne tik savo aštriu kvapu gali dar labiau suerzinti sergantį vaiką, bet ir pakenkti. Z. Janušauskienė teigia, kad jie per odą bei garuodami per kvėpavimo takus patenka į kraujotaką, todėl vaikas gali apsinuodyti alkoholiu arba rūgštimi. Anot jos, norint apšluostyti vaiko kūną, nieko nėra geresnio nei vanduo.
Mitas: Pakilus temperatūrai reikia ją kuo greičiau „numušti“.
Netiesa. Pakilusi kūno temperatūra – vienas veiksmingiausių ginklų, kuriuos imuninė sistema pasitelkia kovoje prieš ligą sukėlusius virusus. Kol vaiko temperatūra yra pakilusi iki 38 laipsnių, jos mažinti nereikia. Tegul organizmas „išprakaituoja“ ligą. Tačiau, jei ji pasiekia 38,5 laipsnio ir vis dar kyla, reikėtų vaiko kūnelį atvėsinti. „Mažylį nurenkite ir palikite pagulėti be drabužėlių arba su plonais marškinėliais, taip pat nuprauskite kambario temperatūros vandeniu, o vyresniam nei trejų metukų vaikui ant kaktos, nugaros arba pilvuko uždėkite drėgną kompresą ar servetėlę. Taip pat reikėtų mažinti temperatūrą ir vaistais, kadangi mažam vaikui ilgai besilaikanti temperatūra gali būti pavojinga“, – pataria Z. Janušauskienė.
Mitas: Peršalusiam vaikui kuo greičiau duoti antibiotikų.
Netiesa. Peršalimo ligas dažniausiai sukelia virusai, todėl paskubėję gydyti antibiotikais, kurie nenaikina virusų, galite dar labiau pakenkti vaiko organizmui. Tada teks išleisti dar daugiau pinigų atstatant vaikelio sveikatą. Pasak Z. Janušauskienės, dažnai peršalimo ligos turi panašius simptomus, tačiau jų gydymas gali būti visiškai skirtingas. Pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju, kuris nustatys, kokia liga vaikas serga. Taip dėl netinkamo antibiotikų naudojimo nereikės papildomai gydytis probiotikais.
