Kovą pralaimėjusi Simona Rasiukevičienė buvo itin aktyvi asmenybė. Moteris ypač mėgo žygius bei dažnai į juos leisdavosi kartu su aktyvaus laisvalaikio asociacija „Judėkime kartu“.
Organizuojamas atminimo žygis
Būtent ši asociacija sugalvojo itin kilnią idėją ir kviečia leistis į ypatingą žygį už Simoną. Naujienų portalui tv3.lt asociacijos vadovas Šarūnas Paulikas pasakojo, kad su Simona jie buvo pažįstami ir bendravo pakankamai dažnai.
Vyras taip pat kalbėdavosi su Simona ir jai gulint Tauragės paliatyvios slaugos namuose, o asociacija planavo padėti moteriai sunkioje kovoje su liga:
„Mes bendravome su Simona, planavome ir norėjome rinkti lėšas jai padėti. Jau norėjome skelbti visą informaciją ir sužinojome liūdnas naujienas. Šiuo žygiu norime paminėti Simonos atminimą“, – pasakoja asociacijos vadovas.
Simonai atminti žygis organizuojamas spalio 17-ąją, numatomas startas – 12 valandą, šalia buvusios raketinės bazės Sakalinėje bunkerių. Registracija planuojama vienuoliktą valandą ryte.
Buvo žingeidi keliautoja ir kovotoja
Renginys nemokamas ir skirtas visiems, norintiems tokiu būdu paminėti Simonos atminimą.
„Simona buvo mūsų visų žygių dalyvė, žingeidi keliautoja ir kovotoja. Labai liūdna, gaila ir apmaudu, kad kovą su baisia liga ji pralaimėjo.
Įkvėpti Simonos stiprybės kviečiame į žygį, kuris, viliamės, taps kasmetiniu. Viena Simonos kelionė baigėsi, kita tik prasidėjo. Tikimės, kad tie nueiti žygio kilometrai bus tikėjimo žinutė jai į viršų ir priminimas mums čia, vaikštantiems ant žemės.
Pilna grožio trasa, pagerbimo ceremonija, pažintis su istorinėmis vietomis ir šilti pietūs – visa tai numatoma šeštadienį“, – praneša asociacija „Judėkime kartu“.
Daugiau apie žygį galite skaityti sukurtame feisbuko renginyje, paspaudę šią nuorodą.
Primename vos prieš kiek daugiau nei savaitę aprašytą Simonos istoriją:
„Vėžys paveikia mus visus, kad ir kas tu bebūtumei – dukra, mama, sesuo, draugas, bendradarbis, daktaras ar pacientas, yra pasakiusi Dženifer Aniston. Prisidėkime ir padėkime Kęstučio bataliono VI laidos NPPKT karei, laikinajai jaunesniajai eilinei Simonai Rasiukevičienei grėsmingos ligos akivaizdoje. Simona viena augina 4 metų dukrytę Dominyką ir kovoja su sunkia onkologine liga“, – toks pranešimas visai neseniai pasirodė Tauragės Kęstučio bataliono „Facebook“ puslapyje.
Naujienų portalui tv3.lt praeitą savaitę susisiekus su pačia Simona, ji tuomet sunkiai rinko žodžius ir nepajėgė tramdyti ašarų. Moteris iš paskutiniųjų jėgų kovojo už savo gyvybę, o dar visai neseniai ji buvo aktyvi, niekuo nesiskundusi savanorė.
Aktyviai sportuodavo
Viena 4,5 metukų dukrytę Dominyką auginusi Simona Rasiukevičienė pasakojo, kad nors tuomet ji ir gulėjo Tauragės paliatyvos slaugos namuose, vis dėlto oficialiai ji vis dar buvo Kęstučio bataliono savanorė.
Ilgą laiką aktyviai gyvenusi moteris niekada nesiskundė savo sveikata, buvo itin aktyvi ir stiprios fizinės formos, būtent dėl to ji ir panoro tapti savanore kare.
„Aš tikrai buvau labai aktyvi, jaučiausi stipri ir fiziškai pasiruošusi eiti tarnauti. Lankydavausi ir salėje, svarmenis kilnojau, važinėdavau dviračiu, eidavau į žygius po įvairius regioninius parkus, tikrai nemažai kilometrų“, – tuomet prisiminė paliatyvos slaugos namuose gulėjusi moteris.
Trūko geležies
Prieš gerą pusmetį Simona buvo pajutusi silpnumą, kuris tam tikromis dienomis pasireikšdavo jėgų trūkumu. Tačiau pati moteris tai susiedavo su žemesniu kraujo spaudimu, kuris būdavo dažnas.
Dukrelę auginusi moteris taip pat kurį laiką besimaitino veganiškais bei vegetariškais principais, todėl nutarė pasitikrinti ir savo kraują.
„Nuėjus pas šeimos gydytoją, pasitikrinau kraują, trūko šiek tiek geležies. Pavartojus 3–4 mėnesius lyg ir viskas pagerėjo, nieko kito gydytoja kaip ir nepastebėjo. Aš vėl jaučiausi sveika, nors tie silpnumai kartais vis dar užeidavo“, – atvirai savo istoriją pasakojo ji.
Prieš išeinant tarnauti, Simona pajuto skrandžio skausmus. Ilgą laiką moteris maitinosi gana įvairiai, stengdavosi atsirinkti tokius produktus, kurie geriausiai tikdavo jos organizmui.
Kolegės galvojo, kad laukiasi
Taip jau sutapo, kad skrandžio skausmai moterį ėmė kamuoti kaip tik tada, kai ji į mitybą pradėjo įvedinėti pieno produktus, todėl pagalvojo, kad skrandžio skausmus sukelia būtent jie.
„Galvojau, kad nuo jų paskaudėdavo vis, bet po poros savaičių mane suėmė stiprūs diegliai. Lankiausi pas gimines Šilutėje ir išsikviečiau greitąją pagalbą.
Man padarė tyrimus, pasakė, kad žarnyno uždegimas, išrašė virškinimui gerinti vaistų. Sakė, kad mane stebės. Su tais virškinimo fermentais savaitgalį išėjau namo ir pirmadienį išvykau tarnauti“, – rugpjūčio mėnesio įvykius tuomet prisiminė dukrelę auginusi vieniša mama.
Kęstučio batalione Simona spėjo pabūti vos savaitę. Moterį ėmė varginti skausmai, o jos pilvas pūtėsi taip stipriai, kad kambario draugės ėmė galvoti, kad moteris laukiasi.
Nustatė skrandžio vėžį
Pati Simona tuomet prisiminė, kad septintą dieną pilvo skausmai tapo nepakenčiami, todėl ji iš pat ryto apsilankė medicinos punkte su klausimais, kodėl jai taip skauda:
„Iš ten papuoliau į Tauragės ligoninę ir ten jau viskas pajudėjo. Pirmoji operacija, tada išvykau į Klaipėdą, ten gydžiausi. Vėl operacija didžiulė, supjaustytas pilvas, išvesta per šoną stoma.
Vėžys paplitęs po visą mano organizmą, paskutinė stadija. Labai gaila, kad mano vėžys vis dar nėra gydomas, kadangi buvo būtinos šalutinės operacijos tam, kad išgelbėtų mano gyvybę, nes žarnynas trūko ir viskas viduje išsiliejo.“
Vėžys Simonai prasidėjo skrandyje, tačiau dabar jis buvo išplitęs po kitus organus: žarnyną, kiaušides ir pan. Moters organizmas paskutiniu metu buvo ypač nusilpęs, todėl pirmiausia reikėjo jį sustiprinti, kad būtų galima gydyti vėžį ir taikyti chemoterapiją.
Ligos žaibiškumu negalėjo patikėti ir medikai
Simona chemoterapiją turėjo vos vieną kartą, po to, kaip sakė pati, atsidūrė ant operacinio stalo.
„Iki šiol buvo gydoma daugybė žaizdų žarnyne, skrandyje. Jos yra ir iš vidaus, ir iš išorės, o vėžys kol kas gydomas nėra“, – sakė ji. Praeitą savaitę sustiprėti Simonai sekėsi itin sunkiai. Moteris ištisai jausdavo silpnumą, nuovargį, ją pykindavo:
„Jaučiu daug įvairių šalutinių poveikių. Man ištisai bloga, aš vemiu, esu maitinama per veną, kadangi organizmas atmetė ir vandenį, ir maistą. Man labai sunku stiprėti, kad galėčiau važiuoti į chemoterapiją.“
Moteris tuomet sakė, kad oficialiai vėžio diagnozė jai buvo nustatyta vos prieš mėnesį, rugpjūtį. Net ir patys medikai sunkiai galėjo patikėti, kad visą šį laiką Simona jautėsi kuo puikiausiai, kol jos organizme plėtojosi agresyvus vėžys:
„Viskas įvyko žaibiškai, niekas netiki. Sako, gal esate boksininkė ar sumušta, viskas kaip košė viduje. Niekas nesupranta, kaip aš galėjau taip gerai jaustis, taip atrodyti, sportuoti, auginti raumenis, būti aktyvi ir stiprėti turėdama tokią ligą.“
Be mamos liko mažametė Simonos dukrelė. Pati Simona prieš išėjimą sakė, kad norėtų, jog visi geradarių žmonių pinigai po jos mirties liktų dukrytei. Prisidėti prie pagalbos nelaimės ištiktai šeimai galite šiuo būdu: SWED SIMONA RASIUKEVIČIENĖ LT887300010088019861.
