• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip tik dabar ruošiatės švenčių stalui? Tai pats laikas suklusti. Pasirodo, nė nenumanydami dėl vienų ar kitų maisto produktų galime sulaukti netikėtos reakcijos. Pasak alergologų, Lietuvoje daugėja iki šiol nebuvusių net ir mirtinų alergijų.

Kaip tik dabar ruošiatės švenčių stalui? Tai pats laikas suklusti. Pasirodo, nė nenumanydami dėl vienų ar kitų maisto produktų galime sulaukti netikėtos reakcijos. Pasak alergologų, Lietuvoje daugėja iki šiol nebuvusių net ir mirtinų alergijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Renkatės aguonas aguonpieniui ar kūčiukus švenčių stalui? Būkit atsargūs, pasirodo, net ir menkiausias aguonos grūdas gali būti pavojingas. Pasak medikų, iš pirmo žvilgsnio šis nekaltas produktas gali būti bet kuriam mūsų labai klastingas.

REKLAMA

„Yra ir tokių naujų, galbūt netikėtų maisto alergijos atvejų, tarkim, dabar artėja šventės, metų šventės Kalėdos, Kūčios, valgysim kūčiukus, aguonų pieną gersim, valgysim. Tai yra, žinokit, alergija aguonom“, - sako alergologė prof. Rūta Dubakienė.

Ir, pasirodo, alergiškų aguonoms ne taip jau ir mažai.

„Nemažai, apie 10 procentų yra alergiški aguonoms, tai labai tipiška reakcija. Tarkim, užtenka jam suvalgyti torto ir ten jeigu yra bent grūdelis aguonos, iš karto jisai sutinsta – liežuvis, lūpos ir gali jisai ir numirti“, - aiškina alergologė.

REKLAMA
REKLAMA

Maisto alergijų pasitaiko visokiausių. Žmonės, kurie turi šienligę – čiaudi ir ašaroja vasarą, gali turėti kryžmines alergines reakcijas su tam tikrais maisto produktais. Tačiau ne tik pyragas ar aguonpienis gali sukelti grėsmę tokiems žmonėms. Mat alergija gali pasireikšti ne tik dėl maisto, bet ir dėl vaistų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ne tik aguonos gali pridaryti bėdų sėdant prie įvairaus vaišių stalo. Aiškėja, kad Lietuvoje atsiranda vis naujų, iki šiol nebuvusių, alergijų.

„Kas galbūt anksčiau buvo neįprasta, salierai dabar Lietuvoj, persikai, abrikosai. Anksčiau mes gi taip masiškai nevalgėm, ar ne, kai pagalvojus. Ar mes ištisai ten triaukšdavom tuos kotus saliero ar grožio salotos buvo. Ten morkos, obuoliai, salierai. Nu nebuvo tokių, viskas labai pasikeitė, pasikeitė mityba, pasikeitė pasaulis“, - aiškina R.Dubakienė.

REKLAMA

Pasak profesorės, alergologe dirbančios per keturiasdešimt metų, taip nutiko, nes atsirado didelė įvairovė mums naujų, neįprastų maisto produktų. Pasak alergologės, labai stiprūs ir riešutų bei sėklų alergenai.

„Visoj Europos Sąjungoj atsirado ir daugiau naujų tų produktų. Ir anksčiau mes, tarkim, tikrai nebarstydavom nei duonos, nei kažkokias bandeles sezamo sėklomis, galbūt mažiau žemės riešutų. Irgi labai mažai naudojom, kalbant apie bananus ir visus kitus naujus egzotinius vaisius, tai tikrai pasikeitė mūsų mityba, aišku, mes jau esam beveik tikri europiečiai“, - aiškina R.Dubakienė.

REKLAMA

Tiesa, ne viskas, nuo ko mus beria, nuo ko dūstam ar čiaudim, yra tikra alergija. Maistas gali sukelti tiesiog alerginių reakcijų.

„Galim suvalgyt daugiau lašišos, taip, lašiša dažniausiai tai nėra tikra alergija, o jautrumas dėl to, kad jinai pati turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, vadinama histamino liberacija, toliau jeigu mes palaikysim seną silkę, sakykim, pora dienų po švenčių šaldytuve, tai gali būt irgi panaši į alerginę reakciją“, - įspėja alergologė.

Ir tokios reakcijos nėra visai nekaltos. Pasak gydytojų, pasijutus prastai reikia nedelsti kreiptis į gydytojus.  

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų