Vilniaus centre ketvirtadienį įvykusios šaudynes, kurių metu sužeisti du policijos pareigūnai ir nušautas advokatas, susijusios su skyrybų byla – asmuo turėjo būti iškeldintas iš buto, tačiau ėmė šaudyti, teigia policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Anot jo, advokatą nušovęs vyras panaudojo nelegalų ginklą, skelbia ELTA.
Psichoterapeutas Gediminas Navaitis papasakojo apie tai, kokių grėsmių gali kilti namuose laikant ginklą bei atskleidė, kokios priemonės galėtų padėti siekiant, kad tokie ir panašūs atvejai daugiau nebepasikartotų.
Vienetiniai atvejai
Pokalbio metu psichologas pasakojo, kad ne visais atvejais laikyti ginklą namuose yra saugu ir leistina. Pasak jo, visų pirma, reikėtų apžvelgti į statistiką Lietuvoje, kuri padėtų įvertinti, kiek kartų mūsų šalyje ginklas buvo panaudotas viršijant ginties ribas, t. y., neteisėtai.
G. Navaičio teigimu, ieškant tokios informacijos neretai yra padaroma klaida ir remiamasi žiniasklaidos skelbiama informacija apie ginklų panaudojimą.
„Mes galime taip ieškoti informacijos, bet tai tikrai nėra įrankis apžvelgti ar prisiminti per, pavyzdžiui, pusmetį įvykusius nutikimus. Toks požiūris būtų emocionalus, o, šiuo atveju, reikėtų būti racionaliems ir vertinti informaciją kritiškai“, – teigė jis.
Dėl to psichoterapeutas ragino apžvelgti bendrąjį ginklų panaudojimą. Jis pasakojo, kad tai yra susiję su priežastimis, dėl kurių leidimus laikyti ginklus turi ne visi.
Jis skatino prisiminti, kad ginklas, visų pirma, yra drausminanti priemonė, kuria dažniausiai naudojasi policijos pareigūnai, tačiau pridėjo, kad dažniausiai problemos kyla tuomet, kai ginklus laiko ne pareigūnai ir kitų profesijų atstovai, kuriems ginklas – būtinybė, o paprasti piliečiai.
„Neteisėti ginklų panaudojimai, pavyzdžiui, ginklo panaudojimas užklupus emocijoms, yra vienetiniai atvejai. Visgi, problema slypi tame, kad toks ginklo panaudojimas gali turėti labai skaudžias pasekmes“, – sakė jis.
Pasiūlė išeitį
Prakalbus apie tai, ar ginklo turėjimas namuose lemia tai, kad jis gali būti panaudojamas užklupus emocijoms, G. Navaitis teigė, jog taip gali nutikti.
Dėl to psichoterapeutas ragino atsigręžti į Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdį. Jis pasakojo, kad JAV ginklų panaudojimo reiškinys psichologų yra ištirtas labiau nei Lietuvoje.
„Kalbant apie Ameriką, ten kylančios diskusijos rodo, kad leidimas ginklui veikiausiai turėtų būti atnaujinamas kas tam tikrą laiką. Koks tai laikas – nėra labai aišku, nes akivaizdu, kad šiandien žmogus, esantis emociškai sveikas, gali būti kitoks po metų, o tuo labiau po penkių“, – atkreipė dėmesį jis.
G. Navaitis kalbėjo, kad Lietuvoje šį pavyzdį galima sugretinti su vairuotojo pažymėjimo turėjimu. Pasak jo, tai – panašūs reiškiniai. Jis pasakojo, kad vairuotojo pažymėjimo turėjimas Lietuvoje yra siejamas su amžiumi, t. y., vyresnio amžiaus žmonės turi dažniau pasitikrinti sveikatą tam, kad galėtų vairuoti.
„Turbūt dėl šito ginčų nekyla, nes to amžiaus žmogaus sveikata gali pasikeisti staigiai nepalankia linkme. Matyt, panašių apribojimų turėtų atsirasti išduodant leidimus ginklui“, – paaiškino jis.
Problema – gilesnė
Paklaustas apie tai, ką reikėtų daryti Lietuvoje tam, kad panašūs atvejai nepasikartotų, G. Navaitis turėjo tam sprendimą. Visų pirma, jis ragino atkreipti dėmesį į Lietuvos visuomenės emocinį brandumą. Anot jo, visa tai susiję su žiniomis apie emocijų valdymą.
„Iš tiesų, tikrai didelei daliai žmonių trūksta informacijos apie emocijų valdymą, psichologinius būdus savarankiškai sumažinti stresą.
Dažniausiai, norint nusiraminti, mes išgirstame tokius buitinius patarimus – suskaičiuokite iki 10 ar 20, išeikite pasivaikščioti. Visi jie yra namudiniai pasiūlymai. Jie nėra blogi, bet neišsemia visų galimybių bei gali padėti nedidelei daliai žmonių“, – sakė jis.
Šiais pavyzdžiais psichoterapeutas atkreipė dėmesį į emocijų ir streso valdymo ugdymą. Anot jo, žinių apie tai visuomenėje trūksta, dėl ko kartais gali pasitaikyti tokių tragiškų atvejų, kaip „emocijų valdymas“ griebiantis ginklo.
„Bendresnis tiek jaunų žmonių psichologinis ugdymas, savo savybių supratimas, jų valdymas, tiek ir vyresnių žmonių ugdymas yra reikalingas.
Mes tai galime matyti puikiai, poreikis tokiam ugdymui tikrai yra. Užtenka pasižiūrėti į internetą ir rasime daugybę jogos, koučingo, asmenybės tobulėjimo pasiūlymų, kurie žmonėms žada panašias paslaugas.
Visgi, mano požiūriu, didžiulė problema yra ta, kad formalusis ugdymas šio poreikio nemato ir jo neatliepia. Realiai tokio ugdymo nėra nei bendro lavinimo mokyklose, nei universitetuose“, – liūdnai konstatavo psichoterapeutas.
Ketvirtadienį Vilniaus centre įvyko šaudynės
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad incidentas įvyko Vilniuje, Vasario 16-osios gatvėje, 10.15 val.. Jo metu žuvo 69-erių advokatas Leonid Pčelincev. Žinią apie advokato žūtį Eltai patvirtino Advokatų tarybos atstovė spaudai Ieva Paliliūnienė.
„Reiškiame užuojautą šeimai, advokatą pažinojusiems kolegoms. Tai yra skaudi žinia visai advokatų bendruomenei“, – teigė I. Paliliūnienė. Kartu su advokatu buvęs anstolis nenukentėjo.
Per incidentą taip pat buvo sužaloti du pareigūnai. „Du pareigūnai yra sužaloti, abu ligoninėje. Pareigūnė moteris [pašauta] į koją, vyras į krūtinę“, – naujienų portalui tv3.lt patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Policijos pareigūnai rimtų sužalojimų išvengė, sakė R. Matonis. „Pareigūnų gyvybei pavojaus nėra. Juos išgelbėjo neperšaunamos liemenės. Rimtų sužalojimų pareigūnai išvengė“, – sakė R. Matonis.
Pasak R. Matonio, iškvietimas buvo gautas dėl iškeldinimo iš namų, tuomet asmuo šovė į atvykusius pareigūnus. Įtariamasis sužalojo du policijos pareigūnus, nušovė advokatą, kaip skelbia ELTA, jis tam panaudojo nelegalų ginklą. Po šaudynių įtariamasis nusikaltimu buvo užsibarikadavęs bute, vėliau jis sulaikytas.
Įvykio vietoje ir aplink stovėjo apie dešimt policijos automobilių su įjungtais švyturėliais, budėjo kelios dešimtys pareigūnų, dalis jų – su automatiniais ginklais, sakė įvykio vietoje buvęs BNS korespondentas.
