Nemuškite mirštančio !

Tu tų vaikelių nemylėsi. Kentės vaikai, kentėsi ir tu. Geriau juos tepriglaudžia vaikų neturinčios šeimos.

Tokių moterų vaikų likimas aiškus - nepilnamečių kolonija!

Pati kalta, kad šalava buvo, nežino kiek kartų ir su kuo davėsi net, net neaišku nuo ko vaikų susilaukė. Nuo tokios tik bėgti kuo toliau!

Gėda turėtų būti giminaičiams, kai jų kraujo linijos vaikai našlaityne turi augti. Visi žinome kokiais jie ten užauga.

Jei moteris ateistė ir dar nemyli vaikų, gerai, kad jų ir nepasiima. Ji tų vaikų nemylės ir vaikai bus nelaimingi. Geriau kad ir svetimi žmonės, bet kad mylėtų.

Nežinau, kodėl tokie seserų santykiai, bet aš buvau panašioje situacijoje. Mirė vyro brolio žmona, liko trys vaikai, visi broliai paėmėme po vaiką ir laimingai užauginone. Mes taip pat ne bendravome su mirusios šeima, vaikų nebuvau mačiusi. Bet vieną iš vaikų užauginome su vyru ir esame vaikui tėvai ir laimingi tėvai. Turime anūkų ir džiaugiuosi, kad žengėme šį žingsnį.
Vaikų tėvai gyveno amoralų gyvenimą, o dabar, visi trys vaikai užaugo gerose šeimose ir tapo gerais savo šeimų tėvais. Tad sunku spręsti kaip geriau.

Logiška. Vaikams tai nepažįstama moteris. Motina savo gyvenimo būdu pasiekė, kad vaikai neturėtų artimų

Jeigu nieko bendro, išskyrus kraujo ryšį tarp seserų nebuvo, tai ir jos vaikus kodėl PRIVALĖTŲ auginti jaunesnė sesuo. Gyvenimas ne pasaka, jis negailestingas. Tie vaikai tik vieni iš nedaugelio likusių našlaičiais. Neapsiimčiau auginti, juo labiau, kad su vyru sutarė ateityje vaikų neturėti.

"Nusprendė mirti be kaltės jausmo".-neblogai,bet kvailiau nesugalvosi parašyti. Na,gal putinas.Aš norėčiau mirti su kaltės jausmu,bet sveikatoje,stiprybėje,kad nereikėtų pagalbos ir kai sulauksiu kokį 125m.Pavydėkit.Suprantu,kurpia durną išgalvotą straipsnį,bet turėtų būti ir kvailumui ribos.