Roskų šeima įtraukė Talią į laukiančių transplantacijos žmonių sąrašą kiek anksčiau nei Kiersten pradėjo jiems dirbti. Savo ruožtu Kiersten pradėjo ieškoti informacijos, kaip galima tapti inkstų donoru. Ji jau žinojo savo kraujo grupę, nes jau buvo davusi kraujo.
Talios atveju, jai nereikėjo visų inkstų – gyvybę galėjo išsaugoti mažas gabaliukas.
Galiausiai Kiersten nutarė paasidaryti testus, kad pasitikrintų, ar jos inkstas galėtų tikti Taliai. Aišku, šeima natūraliai buvo amžinai dėkingi už tokį Kiersten pasiūlymą, tačiau per visą procesą jie buvo atsitraukę, kad nespaustų Kiersten priimti sprendimo, kurio vėliau ji būtų galėjusi gailėtis.
Kiersten nusprendė, kad, jeigu ji tiktų, ji sutiktų tapti dallies savo inksto donoru Taliai.
Rezultatai
Kai atėjo rezultatai, paaiškėjo, kad Kiersten tobulai tiko būti donoru. Jai tai buvo didižiulis palengvėjimas. Ji nesijaudino dėl donorystės – tik dėl to, kad ji gali netikti Taliai.
„Talia buvo tik 9 mėnesių ir ji niekam negalėjo pasakyti, kad ji serga. Ir visgi ji buvo vienas linksmiausių kūdikių. Man neatrodė, kad tai būtų didelis pasiaukojimas išgelbėti kitam gyvybę“, – kalbėjo Kiersten.
Tad galiausiai 2017-ųjų sausio 11 dieną Kiersten buvo sėkmingai operuota. Kiersten gulėjo ligoninėje penkias dienas, Talia – devynias. Talia atsigavo labai greitai, o Kiersten, deja, lėčiau.
Kiersten dabar jau nebevartoja jokių vaistų, o Talia vartoja tik tuos, kurie neleistų jos kūnui atmesti naujų inkstų.
Talia yra kupina energijos, bėgioja lyg niekur nieko ir jaučiasi taip gerai, kaip niekada. Tuo tarpu Kiersten sulaukė daug pelnytų pagyrų iš šeimos, draugų, net klasės draugų. Kiersten visai Talios šeimai įteikė pačią geriausią, neįkainojamą dovaną.
