Buvau JAV, keturiose Ispanijos salose, Tailande, Laose, Brazilijoje, Turkijoje... Gal dar kažkur.
Dabar, kai rašydama sumuoju šalis, atrodo daug, gražu, žavu. O ne visur buvo žavu, ne visur gerai jaučiausi. Mama sakytų, kad varau Dievą į medį, ir kad man per gerai, o aš atkirsčiau, kad per gerai nebūna. Tada susimąstyčiau, gal tikrai per daug noriu? Toliau sektų žingsniai iki neperskaitytų knygų lentynose, kuriose ieškočiau atsakymų. Perskaičiusi keturiasdešimt aštuonis naujos knygos puslapius, padėčiau ją į šalį - prie jogos anatomijos grįšiu vėliau, knyga puiki, dabar ieškau kažko kito. Ko kito?
Kaip man įvertinti savuosius 2016-uosius metus, kurie nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 30 dienos vežiojo amerikietiškais kalneliais? Buvo linksma, džiugu, verkiau iš džiaugsmo, šypsojausi baimėms. Teko ir paliūdėti, nes iš manojo gyvenimo traukinuko išlipo du žmonės. Girdėjau sakant: „Pakeisk 2 iš 8 artimų žmonių gyvenime ir stebėk, kaip keičiasi tavo gyvenimas“. Pastaroji misija įvykdyta tik pusiau, nes išlipusiųjų iš traukinuko žmonių dar nepakeitė niekas, tačiau intuicija kužda, kad 2017-ais artimųjų sąraše vėl puikuosis skaičius aštuoni.
Žinote, dar tapau geresne mama, išmokau dėkingumo ir suaugau. Pirmą kartą gyvenime jaučiuosi suaugusi ir tai man yra didžiulė 2016-ųjų dovana. Tad, sudiev dar vieniems puikiems ir pamokantiems metams.
Šį tekstą, kurio pavadinimo neturiu iki šių žodžių, spausdinu naktį. Prabudau antrą valandą nakties, nes tas dvi miegotas valandas mintyse kartojau citatas ir stengiausi įsiminti jų eiliškumą tam, kad ryte parašyčiau Jums. Ir ką gi aš čia vaidinu? Nuo pirmos klasės, kai mano geriausia draugė eilėraštį išmokdavo per minutę, aš jau po pusės nuskrisdavau į kosmosą ir negalėdavau nei žodžio pakartoti. Taigi, išgėriau du puodelius kavos ir atsiverčiau tuščią lapą. Momento iki išspausdinsiu pirmus žodžius reikėjo dar palaukti bent tris valandas, per kurias atlikau administracinius darbelius ir netyčia prisijungiau prie „Film Making training webinar“ (Štai čia buvo keista, Milana).
Mano laimės formulė?
Faktas vienas - nerašiau, kol nejutau, kad noriu rašyti. Būtent čia yra mano laimės formulė. Sukuriu gražiausia tuomet, kai jaučiu, kad turiu, ką pasakyti. Ir nesvarbu, kokia forma - meditacija jogos pamokoje, šokiu, rašymu, video. Ir čia akis pradeda badyti tai, kas prie mano laimės neprisideda - ogi neįgyvendinti pažadai sau.
Naujieji metai yra puikus laikas prisižadėti sau būtų ir nebūtų dalykų.
Ar kada nors skaitėte tą pažadų sąrašą? Aš visuomet vengdavau skaityti, nes žinojau, kad situacija prasta, o kai paskaičiau prieš du metus pasirašytus sau pažadus ir svajones, pamačiau įdomų dalyką 1 iš 10... 9 neįgyvendinti pažadai. Iš jų bent pusės jau nebenoriu.
Linkiu neprisižadėti. Aš esu suaugusi, Jūs esat suaugę - tai nepadeda. Tikros svajonės tampa realybe ir be sąrašiuko. O dar neišsipildžiusios tikros svajonės laukia tinkamo laiko. Lavinkite intuiciją, ji mums pasako viską, net tai, ar svajonė tikra. Kad susikalbėtume, trumpai, kas man yra „tikra svajonė“ - svajonė, kuri nėra primesta aplinkos, patenkinanti mūsų ego, priešingai, ji dovanoja visatai visokeriopą grožį bei gėrį. Intuicija yra tikrasis žinojimas - be laiko gaišaties, vienaplanio pasaulio matymo, be išorinio patvirtinimo. Su intuicija mūsų „ČIA - IR - DABAR“ patirčių burbulas išsiplečia ir susitraukia per žaibišką greitį, kaip geros kameros zoom’as (pravertė webinaras).
Kai pajusite intuicijos duotą žalią ženklą, eikite ir įgyvendinkite savo svajonę. Viskas yra įmanoma, kai kūnas tam pritaria.
Laimingų Naujų.
Milana Yoga
