Penktadienio vakaras. Salėje viename iš Vilniaus centre esančių administracinių pastatų skamba muzika, žybsi įvairiaspalvės lemputės. Salės centre pagal šiuolaikinės popmuzikos dainų ritmus šoka grupelė merginų ir vaikinų. Atrodytų – eilinė mokyklos diskoteka. Skirtumas tik toks, kad dauguma šokančių jaunuolių turi specialiųjų poreikių.
Vienas aktyviausių diskotekos dalyvių Arnas ne tik energingai šoka, dainuoja, bet ir atlieka diskotekų vedėjo vaidmenį. Paklaustas, kaip vertina šiuos renginius, atsako: „Man čia žiauriai patinka. Labai laukiu šokių vakarų.“
Asmeninė patirtis pasufleravo idėją
Šios iniciatyvos idėja gimė iš asmeninės Vidos ir Ilonos patirties. „Tikriausiai kiekvienas savo artimoje aplinkoje pažįsta šeimą, auginančią neįgalų vaiką, – galbūt tai giminaičiai, kaimynai ar draugai, – įsitikinusi projekto sumanytoja V. Juodvalkienė. – Kol dar yra nepilnamečiai, neįgalūs vaikai mokosi mokyklose, dalyvauja dienos centrų veikloje, kai kurie iš jų turi galimybę specialiosiose įstaigose įgyti specialybę. Vis dėlto baigę mokslus daugelis negali susirasti darbo, o net ir susiradę jame ilgai neišbūna, nes darbdaviai nelabai stengiasi atsižvelgti į „kitokių“ darbuotojų poreikius. Tada jaunuolius ir apninka liūdesys, nerimas, depresija, nes visa jų veikla apsiriboja internetu ir išmaniuoju telefonu. Paprastai tokių jaunuolių draugų ratas labai siauras, o galimybių pramogauti su bendraamžiais, ko reikia kiekvienam jaunam žmogui, jie turi labai mažai. Aš pati auginu negalią turintį sūnų, visa tai esame išgyvenę.“
Moteris pasakoja, kad mintis apie laisvalaikio veiklą kilo mąstant ne tik apie sūnų, bet ir apie jo draugus – ne visi iš jų yra neįgalūs, bet visi stokoja socialinių ir bendravimo įgūdžių. I. Monkevičienė priduria, kad svarbiausia buvo tokiems jaunuoliams sukurti aplinką, kurioje jie jaustųsi saugiai, galėtų susipažinti, bendrauti, atsipalaiduoti, pasilinksminti.
Temos atsiranda bendradarbiaujant
„Dieną jaunuoliai turi veiklos mokyklose, įvairiuose centruose. Daug įvairių projektų ir užsiėmimų vyksta dienomis, o vakarus toks jaunimas dažniausiai praleidžia namie, nes paprasčiausiai nėra tokių vietų, kur jie saugioje aplinkoje galėtų pašokti, pabendrauti“, – tvirtina organizatorės.
Moterys pasakoja, kad jų rengiami vakarai susideda iš dviejų dalių: pirmoji yra edukacinė, o antroji – pramoginė. Pirmojoje dalyje dalyvauja įvairūs šokių kolektyvai, vyksta paskaitos ir kitokia veikla, o paskui jaunuoliai gali atsipalaiduoti – improvizuoti šokių aikštelėje, dainuoti ir šėlti.
„Džiaugiamės, kad jau ir mūsų pažįstami pasisiūlo atvykti į renginį – pamoko šokių, dainų, ką nors įdomaus papasakoja. Paskutiniame renginyje organizavome trumpą paskaitą „Homo Sapiens“, nors šiek tiek abejojome, ar dalyviai išlaikys dėmesį. Pasirodo, paskaita jiems labai patiko, jie stebėjosi, diskutavo, ir laikas nė kiek neprailgo“, – pasakoja V. Juodvalkienė ir priduria, kad jų renginiuose dalyvaujantys jaunuoliai yra labai smalsūs, geranoriški ir atviri.
Nuo praėjusių metų spalio kas antrą savaitę vykstantys šokių vakarai jau subūrė ištikimų dalyvių grupelę. Jaunuoliai ne tik aktyviai dalyvauja pramogose, bet ir patys siūlo susitikimų idėjas, temas. Pasak organizatorių, per šį laiką atsisijojo jaunuoliai, kurie čia pasigedo baro su alkoholiu ar kitokio tipo pramogų.
Beveik visi jaunuoliai yra globojami savo tėvų, kurie juos atveža į renginį, o jam pasibaigus atvažiuoja pasiimti. V. Juodvalkienė sako, kad į diskotekas stengėsi kviesti ir jaunimą iš įvairių globos namų, pensionų, tačiau susidūrė su jų atvežimo problema. Organizatoriai neturi resursų šioms paslaugoms, o globos namų vadovybė ar personalas nerodo iniciatyvos.
Organizatorės teigia, kad jos siekia nerūšiuoti žmonių, jų renginiuose laukiami ir negalios neturintys jaunuoliai, norintys jaustis saugiai ir ugdyti savo bendravimo įgūdžius.
Jaunuoliai jaučiasi saugūs
Šokių vakarų dalyviai ir jų tėvai tvirtina, kad šiuos renginius jie pirmiausia vertina dėl saugumo, kurio jie pasigenda kitur. Psichikos negalią turinčių jaunuolių tėvai pasakoja, kad jų atžalos net tokiose vietose kaip picerijos ar sporto klubai patiria suaugusiųjų priekabiavimą, patyčias. Tad, vertindami saugią diskotekos aplinką ir organizatorių geranoriškumą, jie ramia širdimi palieka savo vaikus linksmintis, o patys kelias valandas gali pailsėti.
Asta Leskauskienė, atvežanti savo dukrą Luką į šokių vakarus, teigia, kad tai labai šaunus savaitgalio praleidimo būdas. „Luka apskritai labai aktyvi mergina: lanko sporto kubą, labai mėgsta koncertus, todėl puikiai jaučiasi ir šiuose renginiuose, – pasakoja mama. – Ji taip pat norėtų lankyti teatro pamokas, tačiau nerandam studijos, kuri nebijotų priimti „kitokio“ jaunuolio.“
Vakaruose besilankančios Anos mama Žaneta Sabaliauskaitė tvirtina, kad jos dukrai taip pat labai patinka šios diskotekos. Moteris negali atsistebėti, kad Ana čia labai atsiskleidė, pradėjo šokti. Iki tol mergina niekada nešoko ir nerodė tam jokio susidomėjimo. Ž. Sabaliauskaitė džiaugiasi renginių atmosfera: „Mes čia visi kaip viena šeima.“
Įkūrė fondą
V. Juodvalkienės ir I. Monkevičienės ateities siekis – ištobulinti teminius vakarus su įdomiais kviestiniais svečiais ir suburti didesnę tokio jaunimo bendruomenę. Jos įsitikinusios, kad tokių jaunuolių, kurie galėtų kartu pramogauti, yra tikrai daugiau. Moterys teigia, kad kol kas savo veiklos labai nereklamavo, jaunuoliai ir jų tėveliai susižinodavo vieni iš kitų arba per socialinius tinklus.
Įsivertinusios šio projekto reikalingumą, pabendravusios su tėveliais ir dalyviais, organizatorės nusprendė projektui suteikti teisinę formą ir šiais metais įsteigė Jaunimo su specialiaisiais poreikiais labdaros ir paramos fondą. Fondo steigėjos tikisi, kad nuo šiol bus lengviau bendradarbiauti su panašiomis organizacijomis, kurti naujus bendrus projektus ar prisijungti prie jau esamų, taip pat užtikrinti šio projekto tęstinumą.
V. Juodvalkienė ir I. Monkevičienė neslepia, kad pirmuosius renginius organizavo iš savo lėšų. „Įsteigusios labdaros ir paramos fondą, tikime šio projekto svarba ir tikimės pritraukti partnerių, tokiai veiklai neabejingų ir suprantančių šio projekto naudą tiek jaunuoliams, tiek jų artimiesiems“, – tikisi fondo steigėjos.
Straipsnio autorė: Vaidilė Kruliūtė
Toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi;
Pastatų ir gaminių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms;
Estetiškas dizainas.
